Balandžio 27-oji – Mikalojaus Radvilos Rudojo mirties diena

Merkė tuomet Radvila, išbalęs kaip mirštanti gulbė,
baltas blakstienas, kurias jau gyvybės šiltis paliko,
ir jo nuilsus galva nusviro nuo marmuro kaklo.
Ką bepridėčiau apie žavėjusias šitaip Senatą
lūpas? Jos buvo mirties būsimos išblukintos irgi.
Baimės akim sklidinom į dangų pažvelgęs, senelis
kreipėsi į Dievą dangaus viešpatystėj ir dangui žvaigždėtam
meldės dar ilga malda už tėvynę ir savo karalių:
„Tėve vienmečio Sūnaus, kuris ir aukštiesiems žvaigždynams
valdžią turi, ir esi vienatinis Žemės valdovas!
Būk maloningas – Tave netuščiai juk mylim ir gerbiam!-
šitąją sielą priimk ir išlaisvink nuo šitojo vargo,
garbę nepaprastą skirk ir suteik man išganymą amžiams:
jeigu ne Tu, tai ar kas tarp dievų ir žmonių jį suteiktų?
Pagyvenau ir kelius, kuriuos Tu man skyrei, išmyniau;
gyniau tėvynę, baudžiau, atmokėdamas nuostolius, priešą,
tad palieku ir žmonių vargus, ir rūpesčius noriai.
Tik, Visagali, prašau: pagailėjęs lietuvių, galingai
Lietuvai dar dovanok ir skeptrą, ir garbę, ir šlovę!“
Ištarė tai, ir dvasia Mikalojaus kūną apleido.

(Jonas Radvanas, Radviliada, Vilnius, 1997, IV 380-400)

1584 m. balandžio 27 d., sulaukęs beveik 70 metų, mirė kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis (apie1515–1584). Mirties scena, kaip ir kunigaikščio žygdarbiai bei asmenybės bruožai buvo vaizdžiai nupasakoti LDK poeto, evangeliko reformato Jono Radvano (apie XVI a. vid. – 1592 m.) poemoje Radviliada, išleistoje 1592 m.
Kunigaikštis gimė Jurgio Radvilos ir Barboros Kolos šeimoje Nesvyžiuje, išsilavinimą
gavo dabartinėje Vokietijoje, kur buvo gajos protestantizmo idėjos, nemažai keliavo po Europą.
Grįžęs į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), užėmė lauko bei didžiojo etmono pareigas,vėliau ėjo Lietuvos didžiojo kanclerio pareigas bei buvo Vilniaus vaivada. Liublino unijos akivaizdoje siekė LDK atskirumo.
XVI a. 7 dešimtmetyje perėjo į protestantizmą, po savo pusbrolio Mikalojaus Radvilos Juodojo mirties aktyviau įsitraukė į reformacijos veiklą, tapo evangelikų reformatų lyderiu Lietuvoje. Steigė mokyklas bei protestantų bažnyčias savo valdose, taip pat bandė teisiškai valstybėje sulyginti protestantų teises su katalikų.
Mikalojus Kristupas Radvila Rudasis iš aktyvaus politinio gyvenimo pasitraukė tik paskutiniaisiais gyvenimo metais, mirė 1584 m., palaidotas Dubingiuose, evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose.

Graviūra iš knygos Icones familiae ducalis Radivilianae… Nesvyžius, 1758, saugomos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.