Tinklalaidėje ווילנער נייעס („Vilner Nayes“, jidiš k. „Vilniaus naujienos“) kviečiame klausytis 2023 m. tarptautinę tolerancijos dieną, lapkričio 16-ąją, Nacionalinėje bibliotekoje vykusios diskusijos „Ar mums reikia žydų istorijos vadovėlio?“ įrašo.
Žydų istorija ir kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis. Tačiau, nepaisant mokslinių tyrimų apie žydų istoriją ir Holokaustą gausos, visuomenėje vis dar esame linkę dalinti istoriją į mūsų ir jų, savą ir svetimą. Galbūt ši skirtis išlieka, nes Lietuvos švietimo sistemoje daugiausiai dėmesio sulaukia Holokaustas, bendruomenės sunaikinimas, o Lietuvos žydų kultūros ir kasdienybės istorija iki XX a. vidurio beveik neaptariama? Galbūt problema ta, kad nėra tinkamos metodinės medžiagos, skirtos žydų istorijai? Trumpai pristatyti maždaug 700 metų Lietuvos žydų istoriją yra nelengva užduotis. Ar tam reikalingas atskiras vadovėlis, ar žydų istorija turi būti pateikiama kaip integrali Lietuvos istorijos dalis?
Šiuos ir kitus klausimus diskusijoje svarstė profesorė, Lietuvos žydų istorijos ir paveldo ekspertė Jurgita Verbickienė, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos žydų tautos tradicijų mokytojas Algirdas Davidavičius, knygų serijos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ bendraautoriai profesorius Alfredas Bumblauskas ir humanitarinių mokslų daktaras Mangirdas Bumblauskas, moderavo Judaikos tyrimų centro tyrėja Rasa Stakauskaitė.
Diskusijoje aptarta, kuo naudingas į Lietuvos istoriją integruotas žydų istorijos pasakojimas, kalbėta apie žydų mokyklos poreikį vadovėliui, apie pasikeitusius mokinių skaitymo ir mokymosi įpročius ir iš to kylančią būtinybę persvarstyti, ar vis dar reikalingi tradiciniai vadovėliai, o gal vertingiau būtų parengti edukacinę medžiagą mokytojams (mokytojo knygą).
Parašykite komentarą