Kas lėkštėn nesudėta
Lietuvos nacionalinės bibliotekos fondai leidžia sužinoti, kuo maitinosi kunigų seminarijos auklėtojai ir auklėtiniai. Tam mums padės Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma mėsos ir pieno produktų registracijos knyga (F90–359). Tad pasidairykime, ką valgė esami ir būsimi kunigai 1867–1870 metais. Mėsą svėrė rusiškais svarais (apie 409 g), pieno produktus gorčiais matavo (apie 4 l), už prekes rubliais mokėjo (1 rublis – apie 10–18 eurų).
Mėsos produktų valgyta daug. Deja, dauguma mėsos neįvardinta, tad žinome tik retesnes rūšis: paprasta jautiena, riebi jautiena (daugiausiai koldūnams), aviena. Dešrų gamybai pirktos žarnos, paštetams – smegenys. Per metus pirkta apie 3 tonas mėsos produktų. Už riebios jautienos kilogramą mokėta 12–16, paprastos jautienos – apie 23, avienos – apie 15 kapeikų.
Iš pieno produktų pirktas pienas, rūgpienis, grietinė. Per metus vidutiniškai pirkta apie 400 litrų pieno ir apie 720 litrų grietinės. Grietinė kainavo apie 12, pienas – 4, rūgpienis – 3 kapeikas už litrą. Rublis tuo metu buvo vertas 0,77 g aukso. Už auksinį penkrublį galėtume nusipirkti maždaug 30 kg riebios jautienos arba 125 litrus pieno. Šio kiekio turėjo pakakti išmaitinti mažiausiai 70 žmonių (būtent tiek 1869 m. ir gyveno seminarijos patalpose).
Tik štai pasninkų ne itin uoliai laikytasi: 1867 m. kovą (mėnuo iki šv. Velykų) suvalgyta apie 104, per Gavėnią – 200 kg mėsos. 1868 m. vasarį (mėnuo iki šv. Velykų) suvalgyta jau 127, kovą – tik 26 kg mėsos. Matyt, atsigriebė 1869 metais: kovą pirkta 24, o štai per Gavėnią – visi 124 kg mėsos. Pieno ir grietinės pirkimų nepadaugėjo – greičiausiai valgyta mėsiškai.
Štai toks buvo kunigų seminarijos mėsos ir pieno produktų racionas. Išsamiau apie tai, kuo ši seminarija gyveno, kaip klierikai mokėsi ir kokį archyvą turėjo, galima sužinoti apsilankius Retų knygų ir rankraščių skyriuje bei portale e-paveldas.
Paruošė Vytautas Smilgevičius
Parašykite komentarą