Lapkričio 3-oji – šv. Hubertas, Medžiotojų diena

Lapkričio 3-ąją nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Krikščioniškoje aplinkoje medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto vardo diena, nes šis šventasis laikomas medžiotojų globėju.
Manoma, kad šv. Hubertas gimė kilmingoje šeimoje. Pasak vėlyvųjų legendų, jaunystėje jis buvo linkęs pasinerti į įvairiausius malonumus, ypač mėgęs medžioklę. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą jaunuolis išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jis atsisakė titulo ir 7 metus gyveno atsiskyrėlio gyvenimą Ardėnų kalnuose akmeninėje trobelėje, atvertė į krikščionybę paskutinius Ardėnų ir Brabanto girių pagonis. 703 ar 705 metais buvo paskirtas Mastrichto ir Luticho vyskupu. Savo buvusių medžioklių plotuose Hubertas įkūrė keletą vienuolynų, rūpinosi gyvūnais, gamtos apsauga. Po mirties (727 m.) buvo paskelbtas šventuoju. Huberto kultas paplito nuo IX amžiaus, ypač Belgijoje, Olandijoje ir Liuksemburge. Hubertas minimas visoje Europoje. Ikonografijoje šalia jo vaizduojamas elnias su švytinčiu kryžiumi tarp ragų.
Daugelyje Europos šalių lapkričio 3 d. prasideda didysis medžioklės sezonas. Tą dieną, arba artimiausią savaitgalį rengiamos iškilmingos šventiškos medžioklės. Dažnai prieš medžioklę kokioje nors arčiausiai medžioklės plotų ar juose esančioje koplyčioje aukojamos mišios. Ilgą laiką per jas bažnyčioje ir šventoriuje buvo leidžiama būti ir medžioklėje dalyvaujantiems gyvūnams: medžiokliniams šunims, sakalams, žirgams.
Žinoma, kad Hubertas išvedė naują medžioklinių šunų veislę – blathaundus. Viduramžiais šie šunys net gi buvo vadinami šventojo Huberto skalikais. Vokietijoje buvo įsteigtas šv. Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami asmenys, nusipelnę medžioklėje. XVIII amžiuje tai buvo aukščiausias Bavarijos apdovanojimas.
1752 m. šv. Huberto ordinas buvo suteiktas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Augustui. Švęsdamas ordino gavimą, Augustas III medžiojo net 6 savaites. Gerokai prieš karaliaus atvykimą Belovežo girioje buvo gaudomi žvėrys ir suvaromi į „Augusto sodą“, statomos medžiotojų palapinės, ruošiamos vaišės.