Lietuvos evangelikų reformatų archyvas Nacionalinėje bibliotekoje

Reformacija – XV-XVII a. Europoje vykęs religinis sąjūdis, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną. Reformacijos pradžia laikomi 1517 m., kai vokiečių teologas Martinas Liuteris (Luther) Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezes. Šiemet minime 500-ąsias Reformacijos metines. Yra ir kita svarbi data – praėjo 460 metų nuo vienos iš protestantų bažnyčių – Lietuvos Reformatų Bažnyčios – pirmojo Sinodo, kuris įvyko Vilniuje 1557 m. gruodžio 14 d. Lietuvoje Evangelikų reformatų bažnyčia vadinta Lietuvos vienetu (lot. Unitas Lithuaniae, lenk. Jednota Litewska). Reformacijos plitimo metu evangelikai reformatai buvo gausiausia protestantų bendruomenė Vilniuje, Kėdainiuose, Biržuose ir Šiluvoje. Ypač reikšmingas evangelikų reformatų įsitvirtinimui Lietuvoje buvo Mikalojaus Radvilos Juodojo perėjimas į Evangelikų reformatų bažnyčią bei vėlesnis Radvilų, taip pat ir kitų to meto šviesuolių dalyvavimas reformatų bažnyčios gyvenime.
Kaip ir bet kurios įstaigos darbe, per ilgą Bažnyčios gyvavimo laiką susikaupė jos veiklą iliustruojantis dokumentų archyvas. Apie archyvo svarbą ir būtinybę išsaugoti jo visumą ne kartą buvo kalbama Sinodo kanonuose ir memorialuose. Savo archyvą turėjo kiekviena bažnyčia (parapija), parapinės bažnyčios sudarė distriktą su savo archyvu, o visi distriktai kartu sudarė atskirą bažnytinę provinciją, kuri savo archyvą turėjo Vilniuje. Tiesa, per savo keturių amžių gyvavimo laikotarpį archyvas pergyveno kitatikių pogromus ir gaisrus, kilnojimą iš Vilniaus į Kėdainius, Karaliaučių ir vėl į Vilnių. Šiuo metu Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma dalis buvusio Sinodo archyvo. Rankraščių gavimo knygoje randame 1949 m. sausio 18 d. įrašą, kad archyvas į biblioteką pateko 1947 m. (įrašas pieštuku). Deja, skiltyje iš kur gauta, tikslesnių duomenų nėra – rašoma, kad „iš įvairių vietų surinkti ir sujungti vienan fondan“.
Archyvą sudaro 2021 saugojimo vienetas 1413-1938 m. rašytų dokumentų. Fondas nenuoseklus, neišsamus. Archyvo medžiaga susijusi su daugiau kaip šimtu Lietuvos ir dabartinės Baltarusijos vietovių.
Bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų banke e.paveldas (www.epaveldas.lt) rasite ir didžiosios Archyvo dalies skaitmenintas kopijas.

Parengė Rima Dirsytė