Biomedikas Feliksas Bukauskas

F_Bukauskas_nuotrMoksle labai svarbu asmenybės, galinčios generuoti tikrus proveržius, o jos subręsta ne per vienus metus.

JAV gyvenančio ir dirbančio biomediko Felikso Bukausko karjera – itin sėkminga. Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) absolventas dirbo šioje mokslo įstaigoje, tapo profesoriumi. Vos perkopęs keturiasdešimtmetį jau buvo gavęs dvi valstybines premijas. Pačioje Nepriklausomybės pradžioje, 1991 m., tęsti mokslinės veiklos išvyko į Šveicariją, Berno universitetą. Nuo 1998 m. dirba JAV – prestižiniame Niujorko Jeshiva universiteto Alberto Einsteino medicinos koledže. Profesoriaus vadovaujamoje laboratorojoje tiriami tarpląsteliniai ryšiai per plyšines jungtis. F. Bukauskas remia Lietuvos mokslą: jo laboratorijoje nuolat stažuojasi gabūs Lietuvos mokslininkai.

2013 m. LR Švietimo ir mokslo ministerija F. Bukauską apdovanojo Mokslo premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje.

Lituanikos skyriuje kruopščiai kaupiama informaciją apie F. Bukausko mokslines publikacijas.

Iš Lituanikos fondų: Lietuvos dailė

EidrigeviciusDidelę Lozoraičių šeimos bibliotekos dalį sudaro Lietuvos dailę pristatantys leidiniai. Ryški Lietuvos sakralinės dailės paveldo dalis, gausu liaudies meno, modernistinės, molbertinės tapybos albumų. Svarbią fondo dalį sudaro Lietuvos dailės aukso fondu laikomų dailininkų kūryba. Lozoraičių bibliotekoje turime Kazio Šimonio – vieno populiariausių lietuvių dailininkų ir fantastinės tapybos atstovų, primityvistų tapybos albumų. Siūlome kartu atrasti mistinę M. K Čiurlionio kūrybą, susipažinti su Stasio Eidrigevičiaus grafikos darbais. Lituanikos skyrius atviras visiems skaitytojams, besidomintiems Lietuvos kultūra, dailės istorija.

Desktop4

Icchokas Meras: „Nėra tik juoda, tik balta“.

Icchokas Meras

Icchokas Meras – žydų kilmės rašytojas, scenaristas. Prozininkas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje, buvo išgelbėtas nuo mirties ir užaugo žemaičių valstiečių šeimoje. 1958 m. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo inžinieriumi. Nuo 1972 m. gyvena ir kuria Izraelyje.

1960 m. Icchokas Meras debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. Vėliau autorius išleido apsakymų knyga „Žemė visada gyva“, romanus „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“, „Striptizas“ ir „Sara“. Rašytojas keletą metų aktyviai dirbo kine, parašė scenarijus filmams „Birželis vasaros pradžia“, „Kai aš mažas buvau“, „Maža išpažintis“.

Daugelio Icchoko Mero knygų tematika remiasi žydų išgyvenimais vokiečių okupacijos metu. Savo romanuose Icchokas Meras tikrovės įvykių nesistengia atkurti nuosekliai, taip kaip jie vyko – jam svarbiausia išryškinti tų įvykių prasmę ir vaizdą. Mero romanai, sukomponuoti iš atskirų, kartais beveik savarankiškų apsakymų. Savo kūryboje autorius naudoja pasakos, baladės, fantastinių apsakymų elementus.

Kūryba versta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. I. Meras rašė ir teberašo tik lietuviškai.

Icchokas Meras yra pelnęs nemažai literatūros ir meno premijų. 1995 metais Icchokas Meras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 2010 m. Nacionalinės premijos laureatas.

Nauji leidiniaiNew books

Lituanikos skaityklos fondus papildė nauja istoriko Christopho Dieckmanno dviejų tomų studija „Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944“ (Vokiečių okupacinė politika Lietuvoje 1941-1944). Tai didelės apimties (1692 p.) darbas, parengtas remiantis gausiais Lietuvos, Vokietijos, Rusijos archyviniais dokumentais bei kitais istorinias šaltiniais, nušviečiantis vokiečių nusikaltimus, vykdytus okupuotoje Lietuvoje II-ojo pasaulinio karo metais. Šis laikotarpis mūsų šaliai kainavo apie 420.000 žmonių gyvybių. Studijoje trumpai pristatoma ir nepriklausomos Lietuvos kūrimosi istorija bei sovietinė okupacija 1940-1941 m. Plačiausiai ir išsamiausiai analizuojamas vokiečių okupacijos laikotarpis – Lietuvos ūkinė, politinė, teisinė, kultūrinė situacija okupacijos sąlygomis. Daugiausia dėmesio studijoje skirta Lietuvos žydų likimui. Pateikiama gausi informacija ne tik apie masines žudynes Kaune ir Vilniuje, bet ir apie daugybę getų, darbo stovyklų, veikusių 1941-1944 m. Lietuvos provincijoje.

Šia studija autorius tęsia savo tyrimus holokausto tema. Ch. Dieckmannas yra knygų „ Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį“ su S. Sužiedeliu ir „Karo belaisvių ir civilių gyventojų žudynės Lietuvoje, 1941-1944“ su V. Toleikiu ir R. Zizu bendraautorius bei eilės straipsnių autorius.

 

Lituanica Department collection appended with a new german historian Christoph Dieckmann two volume studie „Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944“ (German ocupation politics in Lithuania 1941-1944). This great amount (1692 pages) book is produced from generous Lithuanian, German and Russian archive documents and other historical sources and tells about german crimes prosecuted in occupied Lithuania during the second World War.

 

The article collection of Silvija Vėlavičienė “Draustosios spaudos pėdsakais” (In the Track of the Forbidden Press)

The article collection “Draustosios spaudos pėdsakais” (In the Track of the Forbidden Press) was issued at the end of the year 2011. The articles were published during the last twenty years of Silvija Vėlavičienė’ (1941–2011) intense activity in the National Library.

The texts reveal essential changes in press and publishing, determined by political processes related to regaining freedom of speech, collapse of press censorship, returning of cultural heritage of Lithuanian emigration.

The book also witnesses historical events of the end of the XX c. – the beginning of the XXI c. in the National Library, presenting in details processes related to formation and promotion of Lithuanian emigration press collection. It is illustrated with documentary photos, bibliography of S. Vėlavičienė is included.

Compiler of the book is Jolanta Budriūnienė, publishing of the book was supported by Donatas Januta from U. S., the National Fund, located in New York, the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania. Design of the book was created by a good friend of S. Vėlavičienė, artist Elona Marija Ložytė.

The article collection will undoubtedly be a valuable resource for researchers of Lithuanian emigration press, humanitarian students and those who are interested in published Lithuanian cultural heritage.

The book is on purchase in the Publishing Department (Sirvydo St. 4, 01101 Vilnius, tel. + 370 5 263 9111, fax. +370 5 263 9111, e-mail leidiniu.platinimas@lnb.lt).