Lapkričio 27 d. Nacionalinėje bibliotekoje įvyko paskutinė Žydų mokslo instituto YIVO šimtmečiui skirto akademinio forumo paskaita „Tarp religinės tradicijos ir pasaulietiško modernumo. Įvairialypis Zeligo Kalmanovičiaus pasaulis“, kurią skaitė žydų istorijos tyrėja dr. Saulės Valiūnaitė. Paskaita taip pat paminėjome vieno iš YIVO vadovų Zeligo Kalmanovičiaus 140-ąsias gimimo metines. Z. Kalmanovičius gimė Kuldygoje 1885 m., buvo lingvistas, […]

Dr. Aistė Niunkaitė-Račiūnienė Rankraštis gali tapti raktu į epochos pasaulį – į jos istorinius, socialinius ir kultūrinius sluoksnius, kuriuose susipina žmonių likimai, bendruomenės gyvenimas, idėjų raida ir dvasinis kontekstas. Toks yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centre saugomas rabino Icchako Elchanano Spektoriaus (1817-1896) rankraštis Ein Icchak (hebr. עין יצחק – „Izaoko šaltinis“). Tai […]

Dr. Ernesta Kazakėnaitė (Vilniaus universitetas) 2025 m. lapkričio 10 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus tyrėjas Povilas Andrius Stepavičius tvarkomame Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos bibliotekos dokumentų fonde (F203) aptiko XVIII a. rankraštinę knygelę, kurios viršelis sutvirtintas senesnių knygų puslapiais. Dėl panaudotų prastų to meto klijų, visi … Toliau skaityti „Unikalūs XVII a. latviški fragmentai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje”

Parengė A. M. Išgirdus Antano Gailiaus pavardę daugumai iš mūsų turbūt pirma asociacija – tai labai rimtų vokiečių autorių, tokių kaip Thomas Mannas (tetralogija „Juozapas ir jo broliai“), Francas Kafka, Stefanas Zweigas, Raineris Maria Rilke, Herta Müller ir t. t., vertėjas. Kiek mažiau žinančių, kad lygia greta Gailius verčia ir iš nyderlandų kalbos. Gal kitiems … Toliau skaityti „Antanas Gailius: „Esu gyvas įrodymas, kad Lietuva iš tiesų egzistuoja“”

Kviečiame susipažinti su dar viena ištrauka iš rengiamo Zigmo Toliušio atsiminimų antrojo tomo – šį kartą pasakojimas apie Tiškevičius. Šios garsios giminės šaknys siekia XVI a. antrą pusę. Ypač didelę turtinę galią Tiškevičiai įgijo XIX a. Jų dvarai tapo kultūros, meno, visuomeninio gyvenimo centrais, garsėjusiais puikios architektūros dvarais ir parkais, turtingomis bibliotekomis ir meno rinkiniais[1]. … Toliau skaityti „Knyga pakeliui. Ištraukos iš rengiamo Zigmo Toliušio atsiminimų antrojo tomo (tęsinys)”