Tinklaraščiai

1885 m. kovo pabaigoje (šaltiniuose nurodomos skirtingos dienos) gimė kalbininkas Juozas Balčikonis. 1911 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1911–1913 m. dirbo Vilniuje leistame „Vilties“ laikraštyje. Nuo 1913 m. pradėjo mokytojauti. Pirmojo pasaulinio karo metais, pasitraukęs į Rusijos gilumą, darbavosi kuriant lietuviškas gimnazijas, leidžiant lietuvišką spaudą. 1918–1920 m. buvo Panevėžio berniukų gimnazijos, 1920–1924 m. – Panevėžio … Toliau skaityti „Juozas Balčikonis – kalbininkas, pedagogas, vertėjas”

Praėjusios valstybinės šventės verčia susimąstyti apie tautinį tapatumą ir tradicijų perdavimą ateities kartoms. Puikiais lietuviškų tradicijų puoselėjimo pavyzdžiais tampa XX a. iš Lietuvos išvykusios šeimos, kurių vaikai ar anūkai, net po daugelio metų, sugrįžta į savo tėvų ar senelių žemę. Vienas tokių žmonių –  verslininkas, visuomenės veikėjas Arūnas Paliulis, kurio šeima Antrojo pasaulinio karo pabaigoje … Toliau skaityti „Arūnas Paliulis: „Atkeliavęs į Lietuvą, iš karto supratau, kad čia mano istorija, mano tėviškė, mano vieta“”

Nakties žiedaiPaskyrimų poema Fransua Vijonui Pynė: likimas, kaukolė ir rožė Likimas vėlei bus man maloningas:aš ją surasiu, tysančią smėlytamsiausią rožę, nes rugpjūtis sninga,nes mano sniego rūmai dulkini;atsinešiau aš kaukolę ir rožęir užmigau ant jūros akmenų,nes juodos liepsnos ėmė ryti godžiaidžiaugsmus ir laimę vystančių dienų,būtybės skaisčios… Daugiau fragmentų iš eilėraščių ciklo „Pynė – likimas, kaukolė ir … Toliau skaityti „Sigitas Geda, „Pynė: likimas, kaukolė ir rožė“”

Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010 Dabar jau važiavo Provansu, tai buvo nauja geležinkelio linija, kuria traukiniai slydo dar greičiau nei anksčiau, kartais prašvilpdavo vienas, kitas gretimais bėgiais lekiantis atgal į Paryžių. Mirksnis, ir jo nebėra. Kai sukdavo, atrodydavo, kad sukas visas peizažas, bet vienišų sodybų, kaimų, miestelių, kuriuos iš tolo lenkdavo, žmonės to … Toliau skaityti „Valdas Papievis, „Eiti“”

ir porelės Liuksemburgo soduose nebeatrodotokios laimingos kaip prieš pusšimtį metų –nebėra čia erotikos, tik iškirpti iš kartonolietaus apardyti kūnai, mechaniškaikažkieno suglausti, kad iš tolo atrodytų gražūs Eilėraštį atrinko Deimantė Žukauskienė. Daugiau J. Kelero eilėraščių rasite: https://www.7md.lt/archyvas.php?leid_id=583&str_id=2444

Nuskambės keistokai, bet darbas Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriuje šiek tiek primena… emigraciją. Sklaidome lietuvių diasporos žurnalus ir laikraščius, skaitome lietuvių kilmės autorių knygas, išleistas užsienyje. Mūsų skyrius kurį laiką vadinosi Lituanikos skyriumi: lituanika – tai ne Lietuvoje išleista, tačiau kuriuo nors atžvilgiu su Lietuva susijusi literatūra. Pasaulio lietuviai, jų bendruomenės, įvairios organizacijos, lituanistinės mokyklos atrodo … Toliau skaityti „Mūsų žmogus Čikagoje”