Prisiminkime Lietuvos ir Lenkijos valdovą Jogailą

Kovo 4 galėtų tapti valstybine švente. Kol kas – netapo, nors Lietuvos ir Europos istorijoje ji daug reiškia.
Pradžia buvo paprasta: atvažiavo lietuvis Jogaila Krokuvon. Vasario 15 d iškilmingas krikštas iš paties Gniezno arkivyskupo rankų. Ilgai nelaukus – vasario 18 d. – vestuvės, o jau kovo 4 dieną Krokuvos katedroje – iškilminga karūnacija, Lietuvos ir Lenkijos bajorijai sveikinant naująjį karalių Vladislovą antrąjį.
Taip prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos valstybės aukso amžius – Jogailaičių amžius. Ką jis reiškė mums, Lietuvos piliečiams? Reiškė galutinį, nebeatšaukiamą įsiliejimą į Europą, Mindaugo darbo įtvirtinimą. Lietuvos jaunimas važiavo studijuoti į Jogailos įsteigtą universitetą Krokuvoje (tik vėliau jau ir į Vilniaus universitetą), pačioje Lietuvoje radosi monetos, bajoriškoji heraldika, kodifikuota teisė. Sukurta viena didelė stipri federacinė valstybė. 16 amžiuje Jogailaičiai valdys ne tik Lenkiją ir Lietuvą, bet ir Čekiją, Vengriją, vadovaus Silezijos kunigaikštystėms. Kiti taps kardinolais, o Kazimieras – šventuoju ir Lietuvos globėju. Kultūrai tai reiškė aukso amžių, valdant Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui.
Netiesiogiai Jogailos palikimą naudojame ir dabar: Vyčio kryžiaus forma – tas pats Vladislovo Jogailos įvestas Jogailaičių kryžius.
Štai taip 1386 kovo 14 dieną prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos aukso amžius, kurio teigiamas pasekmes jaučiame ligi šiol. Tai ir įpareigojimas mums toliau likti stipria, laisva, tolerantiška kultūringa neatimama Europos dalimi – tokia Lietuva, kokia ją matė Vladislovas Jogaila.