Vertinga dovana bibliotekai

Bibliotekos lankytojas Volodia Eyot padovanojo bibliotekai vertingą leidinį – XVI a. leistą knygą – Herodoto veikalą Historiae Libri IX: Et De Vita Homeri libellus…*

Herodotas (gr. Ἡρόδοτος ὁ Ἁλικαρνασσεύς, Herodotos ho Halikarnasseus) (apie 484 pr. Kr. – apie 430 pr. Kr.) – graikų istorikas, istorijos mokslo pradininkas, Cicerono pavadintas istorijos tėvu, o jo „Istorija” laikoma pirmuoju istorijos veikalu. Tai kūrinys apie Europos (autoriaus suprantama kaip Graikijos) ir Azijos nesutarimus nuo seniausių laikų iki Herodoto gyvenimo metų ir tolesnę jų tąsą -graikų-persų karus (500-449 pr. Kr.), sąlyginai pavadintas „Istorija” ( Ἱστορίαι Historiai, lot. Historiae), kartais dar vadinamas „Mūzomis” (2 a. pr. Kr. Aleksandrijos mokslininkai suredagavo tekstą ir suskirstė į devynias knygas, pavadindami jas mūzų vardais). Kiekviena knyga turi savo temą ir užbaigtą kompoziciją.
Analizuojant tekstą matoma, kad šalia faktų išdėstymo Herodotas norėjo skaitytojams pateikti ir visas konflikto aplinkybes. Darbe aprašyta Graikijos, Egipto, Persijos bei aplinkinių kraštų istoriją, pateikta nemažai geografijos duomenų, aprašoma įvairių tautų buitis, papročiai, religija, ūkinė veikla, kalbama apie istorinius veikėjus, pateikiamos jų kalbos ir kita.
Herodoto išvados ne visada tikslios, bet – skirtingai nuo daugelio kitų istorikų – jis visada pabrėždavo, kad jo pasakojimas „atitinka tai, ką sužinojau” ,kad „aš privalau pasakoti tai, kas yra pasakojama, bet tikėti tuo, kas pasakojama, nebūtinai privalau. Šita mano pastaba galioja visiemas mano pasakojimams” (Istorija , VII,152)** – taigi, autorius savo darbe taiko kritinio įvykių vertinimo kriterijus. Vienok kai kurie įvykiai aiškinami lemtimi arba dievų valia.
Herodotas daug keliavo po antikinės Europos, Azijos ir Afrikos valstybes, lankėsi skitų kraštuose Juodosios jūros pakrantėse. Dėstydamas įvykius, jis rėmėsi savo paties pastebėjimais, amžininkų pasakojimais, logografų kūriniais, įvairiais rašytiniais šaltiniais – įrašais, oficialiais dokumentais, šventyklų žynių raštais, literatūriniais kūriniais, pridėdamas savo komentarus.
Mokslininkai nesutaria, ar kūrinys yra baigtas – knygai trūksta formalios pabaigos. „Istorijoje” įvykiai aprašyti iki 479 m. pr. Kr.
Dovanotą knygą sudaro du Herodoto veikalai – „Istorija“ ir „Knyga apie Homero gyvenimą“. Juos iš graikų į lotynų kalbą išvertė italų humanistas, filologas Lorenzo Valla (Laurentius Valla, 1407-1457) bei vokiečių humanistas, leidėjas Conrad Heresbach (1496-1576). Parengėjas – prancūzų humanistas, daugelio graikų autorių veikalų leidėjas Henri Estienne (1528/31-1598). Knyga išleista 1595 m. Frankfurte prie Maino spaustuvininko Andreas Wechel‘io įkurtoje spaustuvėje (tituliniame lape matome spaustuvės signetą).
Kartu su šia knyga išleisti dar du nedideli veikalai: graikų autoriaus Ctesias Cniddius (m. apie 400 m. po Kr.) „Excerptae historiae“ ir Henri Estienne (apie 1528-1598) „Apologia pro Herodoto“. Be to, knygos antraštinio lapo kitoje pusėje yra vokiečių istoriko Friedrich Sylberg (1536-1596) eilės graikų kalba.
Knyga geros fizinės būklės, įrišta baltos odos viršeliais, gaila, nuplėšta titulinio lapo apačia, kurioje, galima spėtit, buvo įvardintas ankstesnis savininkas.
Džiaugiamės Nacionalinės bibliotekos senųjų knygų kolekcijos papildymu ir nuoširdžiai dėkojame p. Volodiai Eyot‘ui.

*Herodoti Halicarnassei Historiae Libri IX:Et De Vita Homeri libellus / Illi ex interpretatione Laurentio Vallae adscripta, hic ex interpretatione Conradi Heresbachij: utraq[ue] ab Henr. Stephano recognita. Ex Ctesia excerptae historiae. Apologia Henrici Stephani pro Herodoto.  Accessit in hac editione spicilegium Frid. Sylburgii, ad Henr Stephanum virum clariss.- Francofurti : heredes Andreae Wecheli, 1595.- 27 [i.e. 72], 630 S., [44] Bl. ; 8°

**Istorija / Herodotas ; iš senosios graikų kalbos vertė Jonas Dumčius ; [įvadą ir komentarus parašė Nijolė Juchnevičienė]. – Vilnius : Mintis, 1988

Naujieną parengė IIFVC Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkė vykdanti vedėjo pareigas Rima Dirsytė