Šiais metais minime Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-asias gimimo metinės

Vasario 4 diena – LDK kanclerio, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-ios gimimo metinės (1515 m. Nesvyžius – 1565 m. gegužės 28 d. Vilnius).

Tai bene žymiausias visos Radvilų giminės atstovas, užėmęs svarbiausius valstybės postus, reformacijos veikėjas. Tėvai – Trakų kaštelionas Jonas Radvila ir Ona Kiškaitė. Radvila Juodasis tapo Olykos-Nesvyžiaus linijos pradininku, 1547 m. gavo Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulą (herbas – Trimitai). Tai vienas labiausiai apsišvietusių to meto Lietuvos žmonių, studijavo Vitenberge, vėliau tarnavo karaliaus dvare Krokuvoje, kur vienas geriausių jo draugų buvo būsimasis karalius Žygimantas Augustas. Radvilos pastangomis šio žmona tapo jo pusseserė Barbora Radvilaitė, ir tuo sustiprino Radvilų pozicijas karalystėje: 1551 m. karalius suteikė jam privilegiją Nesvyžiaus archyve saugoti dokumentus, liečiančius LDK, 1544 m. tapo žemės maršalka, 1550 m. LDK kancleriu, 1551 m. Vilniaus vaivada – taigi, savo rankose sutelkė aukščiausias valstybės pareigybes ir kartu su pusbroliu Mikalojumi Radvila Ruduoju tapo įtakingiausiais Lietuvos didikais.
1548 m. Mikalojus Radvila Juodasis vedė Elžietą Šidlovecką (Szydłowiecka), kuri po tėvo mirties paveldėjo Šidlavos žemes Mazovijos vaivadijoje. Žinomi veikėjai buvo ir jo sūnūs – LDK didysis maršalka Mikalojus Kristupas Našlaitėlis, kardinolas, Krokuvos ir Vilniaus vyskupas Jurgis , LDK didysis maršalka Albertas , LDK didysis maršalka, Žemaitijos seniūnas Stanislovas Radvila II, deja, visi perėję atgal į katalikų tikėjimą. Be jų, Mikalojus Radvila Juodasis turėjo ir keturias dukras.
Radvila Juodasis gynė LDK politinį savarankiškumą tiek unijoje su Lenkija, buvo aršus Liublino unijos priešininkas, tiek ir nuo Maskvos valstybės, valdomos Ivano IV; jo dėka 1561 m. prie Lietuvos buvo prijungta Livonija.
1553 m. Radvila Juodasis atsisakė katalikybės ir parėmė Reformaciją. Pradžioje susidomėjo liuteronybe, 1557 m. prisijungė prie kalvinizmo. Vilniuje pastatydino pirmąją evangelikų reformatų bažnyčią ir mokyklą. Vėliau savo valdose aktyviai kovojo su katalikais ir stačiatikiais, uždarinėjo jų bažnyčias ir perduodavo kalvinistams. 1555 m. įkūrė Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią, pavadintą Unitas Lithuaniae, gyvuojančią iki šių dienų. Breste ir Nesvyžiuje įsteigė protestantų raštų spaustuves, 1563 m. organizavo Biblijos (vadinamos Brastos arba Radvilų Biblija) vertimą į lenkų kalbą ir jos spausdinimą. Rėmė reformacijos veikėjus Francesco Stancaro, Simoną Budną, Marciną Czechowicą ir Janą Łaskį (jaunesnį). Vėliau parėmė arijonus. Po Mikalojaus Radvilos Juodojo mirties kalvinistus toliau rėmė Mikalojus Radvila Rudasis, o arijonų gynėjais tapo Jonas Kiška su motina Ona Radvilaitė-Kiškienė.
Gyvenimo pabaigoje Mikalojus Radvila Juodasis sirgo podagra. Buvo tvirtinama, kad gydytojo žydo patarimu, gelbėdamasis nuo skausmų, išsitepė gyvsidabriu, o po trijų dienų mirė baisiose kančiose. Po jo mirties popiežiaus legatas Giovanni Francesco Commendoni rašė: “mirė žmogus, galingiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visuose tos valstybės kraštuose“.
2004 m. Dubingiuose, kalvinistų bažnyčios griuvėsiuose, buvo rasti aštuonių Radvilų giminės atstovų palaikai, tame tarpe ir Mikalojaus Radvilos Juodojo. 2009 m. rugsėjo 5 d. jie iškilmingai perlaidoti ten įkurtame giminės panteone.
Ne mažiau svarbus Mikalojaus Radvilos Juodojo nuopelnas – įsteigimas 1557 m. prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios sinodo bibliotekos – tai seniausia biblioteka Lietuvoje. Per savo keturių amžių gyvavimo laikotarpį pergyvenusi kitatikių pogromus ir gaisrus, kilnojimą iš Vilniaus į Kėdainius, Slucką ir vėl į Vilnių, 1941 m. ji tapo Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos dalimi. Dar kartą nukentėjo II-ojo pasaulinio karo metais. Šiuo metu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma apie porą šimtų šios bibliotekos knygų bei Lietuvos evangelikų reformatų sinodo archyvas (F93).
Pagal: Lietuvių enciklopedija. [Bostonas, 1961], t.24, l.391-394.
Radvilų tėvonija Dubingiuose. [Vilnius, 2009].

Parengė Rima Dirsytė