ANTANAS MIŠKINIS – 110 lietuvių poeto gimimo metinės

1905 m. vasario 11 d. Aukštaitijoje, Juknėnų kaime gimė lietuvių poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas, modernaus neoromantizmo atstovas Antanas Miškinis.
Keletas faktų iš Antano Miškinio biografijos
Mokėsi Daugpilio gimnazijoje, Zarasų vidurinėje mokykloje ir Kauno „Aušros“ gimnazijoje.
1934 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
Nuo 1932 m. mokytojavo Kaune, 1936-1940 m. valstybės radiofono redaktorius, literatūros laidų vedėjas. Antrojo pasaulinio karo metais mokytojavo, 1945-1948 m. buvo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi.
Dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos veikloje, nuo 1944 m. priklausė partizanų „Tauro“ apygardai, redagavo laikraštį „Laisvės žvalgas“, 1948 m. suimtas ir ištremtas į Sibirą, iš kurio grįžo 1956 m. Grįžęs į Lietuvą patyrė ideologinį spaudimą: 1957 m. kovo mėnesį „Tiesoje“ išspausdintu eilėraščiu ir 1959 m. viešu pareiškimu spaudoje priverstas įrodyti, kad keičia pažiūras ir tampa lojaliu tarybinei valstybei.
Apie Antano Miškinio kūrybą
Pirmieji poeto eilėraščiai pasirodė dar jam besimokant Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Jie publikuoti moksleivių leistuose laikraštėliuose 1925-1926 m.
Vėliau pasirodė jo poezijos rinkiniai „Balta paukštė“ (1928), „Varnos prie plento“ (1935), poemų rinkinys „Keturi miestai“ (1938). Buvo aktyvus periodinės spaudos bendradarbis, publicistas. Prieškario Lietuvoje žinomas kaip garsus ir aktualus poetas, 1935 m. įvertintas „Sakalo“ premija.
Iš tremties poetas parsivežė savo liūdnąsias „Psalmes“ (išspausdintos 1989), kurios priskiriamos prie pačių vertingiausių pasipriešinimo laikotarpio literatūrinių kūrinių.
Sovietinėje Lietuvoje pasirodę poezijos rinkiniai „Eilėraščiai“ (1960), „Arti prie žemės“ (1965), poema apie Julių Janonį „Svajonės ir maištas“ (1967) kupini plakatinio optimizmo – savotiška duoklė tarybinei santvarkai. Vėliau pasirodę jo kūriniai: rinkiniai „Dienoraštis : 1965-1971“(1972), „Klevuose prie kelio“ (1982, LTSR valstybinė premija), atsiminimų knyga apie gimtąjį kaimą „Žaliaduonių gegužė“ (1977) – jau tapo nuoširdesni, jaučiamas grįžimas prie neoromantizmo idėjų ir poetikos.
Antanas Miškinis yra išvertęs V. Šekspyro dramas „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Dvyliktoji naktis“ ir „Audra“, V. Vitmeno „Žolės lapai“, M. Lermontovo, A. Puškino, V. Bronevskio, J. Slovackio, J. Tuvimo kūrinių. Yra parašęs straipsnių apie lietuvių rašytojus, atsiminimų apie jaunystės kolegas, menininkus.
Kūryboje A. Miškinis siekė susieti tradicinės lietuvių lyrikos ir Vakarų modernizmo patyrimą, jo poezijai būdinga romantiška pasaulėjauta, glaudus ryšys su tautosaka, melodingumas, filosofija, optimizmas, šnekamosios kalbos intonacijos, dėmesys pasauliui.
„Mano pirmoji literatūros mokykla buvo gyvoji tautosaka…“ – rašė pats poetas vienoje iš savo autobiografijų – „Kadai senai dainuotos liaudies dainos padėjo dar nesąmoningai suvokti, kas yra poezija. Vėliau <…>supratau, kad poetinė kalba yra žmogaus sielos, vaizduotės, intuicijos reiškėja, kartais siekianti toliau, negu išgali patyrimas“ (Antanas Miškinis. Rinktiniai raštai, 1996, t. 3, p. 382).
Antanas Miškinis Retų knygų ir rankraščių skyriaus dokumentuose
Tarp Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus rinkinių esančioje Laikraštėlių kolekcijoje (F135) saugomi Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivių leidinėliai, kuriuose pasirodė pirmieji Antano Miškinio sukurti eilėraščiai.
Skyriuje saugomas 1966 m. suformuotas ir sutvarkytas poeto dokumentų fondas (F36). Jame 45 saugojimo vienetai, tarp kurių : autobiografijos, eilėraščių, poemos-pasakos, vertimų, straipsnių juodraščiai, laiškai A. Miškiniui.
Poeto eilėraščių yra P. Glovackio, J. Dovydaičio, „Literatūros naujienų“ redakcijos fonduose, Z. Malevskio dramos vertimas saugomas pjesių rinkinyje, atsiminimai apie poetę saugomi Salomėjos Nėries fonde, išlikę keli A. Miškinio laiškai rašyti L. Girai, J. Rimantui.
Mirė poetas Vilniuje 1983 m. gruodžio 16 d.

Pagal: Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2009, t. 15, p. 233;
Antanas Miškinis. Rinktiniai raštai, 3 t., 1991-1997;
Tūtlytė R. Antanas Miškinis, 1997.

Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivių laikraštėlius, kuriuose yra pirmieji A. Miškinio eilėraščiai, galite rasti e-pavelde: F135-22, F135-1000, F135-1607.

Parengė Diana Norkūnienė