Apie žymų lietuvių kalbininką

Kaip bebūtų keista, bet lietuvių kalbą pirmieji pradėjo tirti ne lietuviai, o kitų tautų kalbininkai. Lietuvoje iki XIX a. pabaigos kalbininkų nebuvo, kalbą tyrė kitų sričių specialistai – Antanas Juška, Antanas Baranauskas ir kiti. Tarp tokių tyrinėtojų buvo ir Kazimieras Jaunius.
Kazimieras Jaunius (1848–1908) gimė Šilalės r. Lembo kaime, mokėsi Telšių progimnazijoje ir Kauno gimnazijoje. Studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje, klausė Antano Baranausko (jis ir paskatino domėtis kalba) paskaitų. 1875 m. įšventintas kunigu. Vėliau studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Grįžęs į Lietuvą, dėstė Kauno kunigų seminarijoje, vėliau paskiriamas Kazanės klebonu. Nuo 1898 m. – Peterburgo dvasinės akademijos lotynų, graikų, vėliau ir hebrajų kalbų profesorius. Ten dirbo iki mirties. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, 1914 m. jam pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Antanas Aleksandravičius), vėliau palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.
K. Jaunius parašė originalią lietuvių kalbos gramatiką, kurią 1911 m. išleido jo sekretoriumi dirbęs Kazimieras Būga. 1916 m. ją išvertė į rusų kalbą. Vertimas iki šiol tebėra svarbus žinių apie lietuvių kalbą šaltinis užsieniečiams. K. Būga, remdamasis Jauniaus idėjomis parengė ir 1908 m. išleido „Aistiškus studijus“. Be lietuvių kalbos, jos istorijos ir tarmių, K. Jaunius domėjosi lietuvių kalbos ryšiais su kitomis indoeuropiečių kalbomis bei indoeuropiečių kalbų santykiais su kitomis kalbų šeimomis, nagrinėjo baltų ir Pabaltijo finougrų kalbų santykius. Taip pat tyrinėjo senąją lietuvių mitologiją.

Jaunius K., Lietuvių kalbos gramatika. Peterburgas, 1911

Įdomu paminėti, kad lietuvių kalbotyroje įsigalėjo kai kurie Jauniaus vartoti terminai: prokalbė, priegaidė, priesaga, priešdėlis, kamienas, daiktavardis, veiksmažodis, linksnis, asmuo, dalyvis, prieveiksmis. K. Jauniaus kalbos darbai išleisti 1970 m. rinkinyje „Kalbininkas Kazimieras Jaunius“ (parengė Vincentas Drotvinas ir Vladas Grinaveckis).
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas nedidelis K. Jauniaus archyvas (trumpą archyvo aprašą galima rasti Nacionalinės bibliotekos internetinėje svetainėje: Skaityklos – Retų knygų ir rankraščių skaitykla – rankraštinių dokumentų kolekcijos)