Naujas straipsnis apie dokumentų ir spaudinių rinkinį iš Karaliaučiaus universiteto, dabar saugomą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Baltarusijos nacionalinė biblioteka kasmet leidžia tęstinį mokslinių straipsnių rinkinį «Здабыткі: дакументальныя помнікі на Беларусі» iš bibliotekininkystės, knygotyros, įvairių istorijos mokslo disciplinų bei kultūrologijos sričių. Jame spausdinami mokslinių tyrinėjimų rezultatai Baltarusijos dokumentinio paveldo ir knygos kultūros istorijos temomis.

Pernai išleistas 15-asis leidinio numeris, kuriame patalpinti pranešimai, skaityti 2012 m. vasario 5-7 d. Minske vykusiuose VIII tarptautiniuose knygotyros skaitymuose tema „Istorinės knygų kolekcijos laike ir erdvėje“. Skaitymai vyko tarptautinio kongreso „Nacionalinė biblioteka kaip kultūros fenomenas“, skirto bibliotekos 90-mečiui, rėmuose.

Knygotyros skaitymuose dalyvavo tyrinėtojai iš Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos ir Italijos. Pranešimuose buvo pateikiamos aktualios istorinių knygų kolekcijų išskyrimo, aprašymo ir tyrinėjimo problemos, išryškinami nauji knygos kultūros istorijos aspektai, apžvelgiami rankraštinių dokumentų ir spausdintų knygų fondai, išlikę Baltarusijoje ir kituose kraštuose. Straipsniai suskirstyti į temines grupes, numatytas konferencijos programoje.

Skyriuje „Istorinės knygų kolekcijos bibliotekose ir muziejuose“ randame IIFVC direktorės (tuomet Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėjos) Jolitos Steponaitienės straipsnį apie dokumentų ir spaudinių rinkinį iš Karaliaučiaus universiteto, dabar saugomą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Straipsnyje taip pat trumpai pristatoma Karaliaučiaus universiteto rinkinių susiformavimo istorija, kalbama apie dokumentų kelią į Nacionalinę biblioteką, pateikiama statistinių žinių.

Konferencijoje dalyvavo ir daugiau tyrėjų iš Lietuvos – Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojos T. Timčeno ir M. Prokopčik kalbėjo apie jų bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomų LDK teismų knygų skaitmeninimo projektą, o E. Grigonis ir I. Kožuro – apie  senojo Vilniaus universiteto bibliotekos, XIX a. buvo išblaškytos po įvairias Rusijos imperijos institucijas, rinkinių sugrąžinimą 1956-1959 m. tuometinio bibliotekos direktoriaus, žymaus knygotyrininko Levo Vladimirovo pastangomis.

Lietuvos specialistus galėtų sudominti A. Stefanovičiaus straipsnis apie Baltarusijos Mokslų akademijos centrinėje J. Kolaso bibliotekoje saugomą Radvilų Nesvyžiaus ordinacijos bibliotekos dalį, O. Gubanovos – apie XX a. pradžioje Vilniuje leistus baltarusių laikraščius, N. Paliaščiuk –Lietuvos Metrikos tyrinėjimų tema. Taip pat įdomu paskaityti pranešimus apie privačių asmenų bibliotekas, baltarusiškų superekslibrisų tyrinėjimo, knygų įrišimo, istorinių kolekcijų paieškos ir kitomis temomis.

Kiti Jolitos Steponaitienės straipsniai. 

Naujieną paruošė Rima Dirsytė, vyriausioji bibliotekininkė- skaityklos vedėja, skyriaus vedėjo pavaduotoja, vykdanti vedėjos pareigas.