Rankraščiuose atrasta šeimos istorija

Šiuo metu tvarkomame Lietuvių emigrantų rankraščių fonde atrasta JAV lietuvio Pauliaus Leono šeimos istorija norėtume pasidalyti su mūsų skyriaus tinklaraščio skaitytojais.
Trumpoje savo autobiografijoje (LNB RKRS, F28-235) Paulius Leonas aprašo savo šeimos istoriją sulaukusią nemažai JAV spaudos dėmesio.
Paulius Leonas, imdamas JAV pilietybę sutrumpinęs savo pavardę iš Leonavičiaus, gimė 1916 m. Škėvonių kaime, Alytaus apskrityje. Iš pradžių pasirinkęs kunigo(vienuolio) kelią mokėsi Kretingos Šv. Antano kolegijoje, vėliau teologijos mokslus tesė Schaz’e, Austrijoje pranciškonų seminarijoje bei Vilkaviškio kunigų seminarijoje. Tačiau susipažinęs su savo būsima žmona Elena Čičelyte išstojo iš prancičkonų vienuolyno. Sukūręs šeimą Paulius Leonas kurį laiką dirbo „Naujosios Lietuvos“ dienraštyje vertėju, taip pat dėstė vokiečių kalbą Vilniaus aukštesnėje technikos mokykloje. 1944 m. Paulius Leonas kartu su žmona pasitraukė į Vokietiją, Lietuvoje žmonos tėvų globoje palikę du savo mažamečius vaikus dukrą Reginą ir sūnų Tomą.
Pauliaus ir Elenos Leonavičių kelias vingiavo per Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Kanadą, kol galiausiai 1952 m. šeima apsigyveno Čikagoje, JAV. Čia Paulius Leonas vertėsi automobilių, nekilnojamo turto prekyba. Pauliaus ir Elenos Leonavičių pastangos suvienyti šeimą buvo bevaisės dėl tuometinės Sovietų Sąjungos politikos.
1959 metų rudenį JAV lankėsi Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas. Paulius Leonas su žmona Elena nusprendė prašyti jo pagalbos, kad išleistų jų vaikus, kurių tėvai nematė penkiolika metų.
Štai kaip tuos įvykius prisimena pats Paulius Leonas: „[…] Tai mes parengėm prašymą ir nuvažiavom į Des Moines miestą ir laimingu būdu dar gavom kambarį tam pačiam viešbutyje, kur apsistojo ir Nikita Chruščiovas. Ryte anksti keltu nusileidom į apačią ir su kitais laukėm. Kai nusileido Nikita Chruščiovas, jis sveikino susirinkuosius. Kai priėjo arčiau mūsų, mes jį pasveikinom ir prašėm išleisti mūsų vaikus. Mano Elytė pradėjo graudžiai-graudžiai verkti ir smarkiai ašaroti, kad net Chruščiovui jos pagailo. Jis ją paėmė už rankos ir švelniai sakė „Neverk“- išleisim vaikus. Paėmė mūsų paruoštą prašymą ir padavė jį lydėjusiam užsienio reikalų ministrui Andrejui Gromykui ir pasakė „Sutvarkyk!“. […]“. JAV žurnalistai šią istoriją paskelbė per spaudą bei televiziją. Sovietų Sąjungos vadovo Nikitos Chruščiovo pažadas greitai buvo išpildytas. Jau 1960 metų sausio mėn. abu Pauliaus Leono vaikai – 20 metų duktė Regina ir beveik 18 metų sūnus Tomas atskrido į Čikagą. „[…] Mums po ilgo ir skausmingo išsiskyrimo buvo tikrai negirdėtai jaudinanti šeimos susivienijimo šventė. Oro uoste buvo didelė žurnalistų spūstis. Policija davė mums palydą – važiavom be sustojimo per visas miesto šviesas iki namų. Čia vėl laukė masė žmonių. Nenorėdami pasidarėm garsenybės.[…]“ – taip tos dienos įvykius prisimena Paulius Leonas savo autobiografijoje.
Pauliaus Leono sūnus Tomas puikiai prisitakė JAV, čia pabaigė universitetą, dirbo, sukūrė šeimą. Duktė Regina, jau atvykimo vakarą tėvams pasakiusi, kad grįš į Lietuvą, su šeima pagyveno tik du metus, grįžo į Lietuvą ir ištekėjo už savo sužadėtinio.
Paulius Leonas, kartu su žmona Elena, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1995 m. grįžo į savo tėvynę leisti čia savo senatvės dienų.

Paulius Leonas su savo šeima 1960 m. sausio mėn.(F28-229)