Lietuvos bibliofilų klubo viešnagė Retų knygų ir rankraščių skyriuje

Kovo 2 dieną  Lietuvos bibliofilų klubo nariai lankėsi Nacionalinėje bibliotekoje, kur susipažino su Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomu Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos dokumentiniu paveldu.
 Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771-1843) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų. Mokyklą baigė Kretingoje, studijavo Vilniaus universitete mediciną, kartu mokėsi botanikos, chemijos, istorijos, teisės ir teologijos dalykų. Dėl dalyvavimo Tado Kosciuškos sukilime pasitraukė iš Vilniaus, įstojo į Varnių kunigų seminariją. 1796 m. įšventintas į kunigus, 1816 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną, kur gavo Ambroziejaus vardą. Kunigavo keliose Žemaitijos parapijose, rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Garsėjo kaip puikus pamokslininkas – Pabrėža savo pamokslus užrašinėjo, jungė į rinkinius. Jų buvo sudaręs 11, keli yra išlikę. Mirė ir palaidotas Kretingoje.
 J. A. Pabrėžos kūrybinį palikimą sudaro teologijos, medicinos ir botanikos sričių darbai. Retų knygų ir rankraščių skyriuje esančiame archyve (F124) yra 9 saugojimo vienetai. J. A. Pabrėža parengė apie 50 darbų botanikos tema, sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Tarp jų žymiausias- enciklopedinis leidinys „Taislius auguminis“ (sutrumpintas publikuotas 1900 m. Amerikoje, dalis darbo originalia rašyba žemaitiškai išleista 2009 m.). Veikalo rankraštis saugomas bibliotekoje (F124-7). Be jo, yra į vieną knygą įrišti „Warda tayslyynee Augimiu…“ (Sisteminiai augalų pavadinimai) ir lotynų-žemaičių kalbų botanikos žodynėlis (F124-4).
 Pabrėža gydė žmones; yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas. Skyriuje saugomi trys (F124-1, 2, 6) Pabrėžos medicinos srities darbai – „Skutki lekarskie…“ (1814 m.), „Promyczek“ (1827 m.) bei įvairių patarimų medicinos tema rinkinys (juose aprašomos Lietuvos vaistažolės, kokių ligų gydymui jos vartotinos, pateikiami receptai).
 Yra viena rankraštinė knyga religine tematika – „Uwogos nekórios Apey Smerti…“ (F124-3).  Liko negausus literatūrinių veikalų palikimas – eilėraščiai. Pabrėža bendradarbiavo su Simonu Daukantu, kurio lietuvių liaudies dainų rinkinyje yra 3 paties Pabrėžos eilėraščiai („Esu sau žmogelis“, „Apie pypkininką“ ir „Apie neučtyvus apsiėjimus jaunumenės“) ir keletas jo ranka užrašytų liaudies dainų (F110-9, 12, 14) .
   J. A. Pabrėža palaikė gana artimus ryšius ir su kun. J. K. Gintila. Yra išlikę keturi, lenkiškai rašyti Pabrėžos laiškai iš 1834 – 1838 m., kur jis paliečia ir įvairius literatūrinius bei mokslinius klausimus – rašo apie savo botanikos darbus, žemaičių dialektą ir kt. (F150-84-87).
 Archyve saugomi du XVIII-XIX a. leistų pasaulio šalių ir atskirų valstybių žemėlapių rinkiniai, priklausę J. A. Pabrėžai. Reikia paminėti, kad  Pabrėža dėstė geografiją Kretingos mokykloje, parašė lietuvišką geografijos vadovėlį, sukūrė lietuviškus geografinius terminus. Spėtina,  žemėlapius naudojo pamokoms.
  Po mirties J. A. Pabrėžos biblioteka ir rankraščiai liko Kretingos vienuolyne. 1940 m. sovietinė valdžia juos konfiskavo ir perdavė Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai. Greičiausiai tuo metu dalis jų buvo sunaikinta. Į Nacionalinę biblioteką J. A. Pabrėžos rankraštinis palikimas pateko 1941 m. kartu su Kauno metropolijos kunigų seminarijos biblioteka ir 1960 m. – iš Kauno medicinos instituto bibliotekos. J. K. Gintilos rankraščiai – taip pat iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos. Apie S. Daukanto rankraščių priėmimą žinių neturime, greičiausiai, apie 1940-1941 m.