Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius kviečia į seminarą

LIETUVIŲ TAUTOSAKOS RANKRAŠTYNO NAUJIENOS
AR SKAITMENINIS RENESANSAS JAU PASIEKĖ LIETUVĄ?
 
Rima Visackienė ir Edmunda Rusteikienė pristatys įdomybes iš
Jono Balio Amerikos lietuvių įrašų kolekcijos (1949–1959), saugomos JAV Kongreso bibliotekoje. Jos kopijos 2009 m. pabaigoje buvo perduotos Lietuvių tautosakos rankraštynui.
Projekto EuropeanaConnect LLTI koordinatorė Austė Nakienė papasakos apie Tautosakos archyvo darbuotojų indėlį, kuriant Europos skaitmeninę biblioteką Europeana (2009–2011).

Seminaras vyks 2011 m. kovo 30 d., 15 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, namas prie gatvės, I aukštas). Kontaktai: ruta@llti.lt, auste@llti.lt, tel. 85 2625892

 
Labai užimtiems žemiau pateikiame šiek tiek informacijos paskaitos tema: 
  
XXI-jame amžiuje italų skaitmeninių technologijų kūrėjų aplinkoje atsirado naujas pavadinimas Rinascimento digitale – Skaitmeninis renesansas, reiškiantis skaitmeninių technologijų taikymą kultūros reikmėms. Šalyje leidžiamas ir šiems klausimams skirtas žurnalas DigItalia, kurio antrašėje atspindimas italų pirmavimas, skaitmeninant kultūros paveldą.
   Skaitmeninio renesanso kūriniai –  virtualūs muziejai ir bibliotekos, iš kurių susidaro didžiulis internetu prieinamų humanitarams skirtų žinių tinklas. O šio naujojo renesanso žmogumi gali pasijusti ne tiek jų kūrėjas – persidirbęs programuotojas ar stropi bibliotekininkė, kiek vartotojas, galintis susipažinti su pačiomis įvairiausiomis kultūros vertybėmis.
Lietuvoje Skaitmeninio renesanso terminas pirmąkart pavartotas, kalbant apie Europos skaitmeninę biblioteką Europeana, kurioje skaitytojai gali rasti suskaitmenintų knygų, rankraščių, garso ir vaizdo dokumentų, saugomų daugybės Europos mokslo ir kultūros institucijų archyvuose. Interneto portale www.europeana.eu galima rasti ir Lietuvos kultūros vertybių iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Nacionalinio dailės muziejaus, Biržų Sėlos muziejaus, kitų muziejų ir bibliotekų saugyklų.
   Nuo 2009 iki 2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas dalyvauja Europos komisijos remiamame projekte EuropeanaConnect (projekto koordinatorius Austrijos nacionalinė biblioteka), kurio tikslai:  1) sukurti IT sprendimus, gerinančius Europos skaitmeninės bibliotekos prieinamumą vartotojams, leidžiančius naršyti įvairiomis kalbomis, rūšiuoti duomenis teminiu, geografiniu ir chronologiniu požiūriu, 2) pateikti vartotojams radijo, folkloro ir kituose garso archyvuose saugomų  įrašų.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas yra pirmasis, pateikęs Europeanai lietuviškos muzikos garso įrašų. Dalyvaudamas projekte, LLTI Tautosakos archyvo skyrius pateikė Europos skaitmeninei bibliotekai į fonografo volelius, plokšteles ir magnetofonines juostas įrašytų lietuvių liaudies muzikos pavyzdžių. Tarp šių įrašų – autentiški sutartinių giedojimo bei kankliavimo ir skudučiavimo pavyzdžiai, tad vartotojai nuo šiol laisvai gali susipažinti su 2010 m. į UNESCO nematerialaus paveldo vertybių sąrašą įtraukta sutartinių tradicija.
Norėdamas pateikti ne vien liaudies, bet ir akademinės bei populiariosios muzikos pavyzdžių, Institutas  pakvietė dalyvauti projekte leidyklą „Semplice“, išleidusią XX a. 3–4 deš. Lietuvos mažosios scenos artistų įrašus ir žymaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio kūrinius. Chorui, fortepijonui, vargonams ir simfoniniam orkestrui parašytų M. K. Čiurlionio kūrinių paskelbimu Europeanoje paminėtos šiais 2011 m. Lietuvoje ir visame pasaulyje prisimenamos 100-sios kompozitoriaus mirties metinės.
Dar vienas darbas – archyviniais garso įrašais ir nuotraukomis iliustruota paroda Vestuvės Rytų Europoje –  Weddings in Eastern Europe, kurią Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės parengė kartu su kitais projekto partneriais – Lenkijos, Vengrijos ir Slovėnijos folkloro archyvais. Įrašų ieškokite www.dismarc.org ir  www.europeana.eu, parodos nuoroda: http://econnect.ait.co.at/wedding-exhibition/