Parengė Rima Dirsytė Tikriausiai neįsivaizduojame Lietuvos be Palangos! Šiemet kovo 30 d. sukako 100 metų, kai Lietuva atgavo Palangą su apylinkėmis ir Šventąją. Nuo viduramžių priklausiusi Lietuvai, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo priskirta Vilniaus gubernijai, 1819 m. Palanga ir kitos pakrantės gyvenvietės nuo Šventosios upės iki Prūsijos sienos buvo prijungtos prie Kuršo gubernijos. 1918 m. … Toliau skaityti „Palangiškį Juozą Stoukų prisimenant”
Vilija Baublytė Pandemijos pristabdytame laike, atsiradus daugiau galimybių skaityti, galima prisiminti arba atrasti lietuvių literatūros klasikus, tarp jų – rašytoją, politiką ir diplomatą Igną Šeinių (tikr. Jurkūnas; 1889–1959). Klasiko vardą jam atnešė jau pirmasis romanas, išleistas dar studijuojant meno filosofiją – chrestomatinis tapęs „Kuprelis“ (1913, pataisytas leidimas 1932). Proga sugrįžti prie Šeiniaus (ar susipažinti su … Toliau skaityti „Ignas Šeinius: svajonės ir idėjos”
Parengė Dalia Cidzikaitė Sovietinėse mokyklose ar universitetuose studijavusieji puikiai atsimena Aleksio Churgino (1912 m. birželio 7 d. – 1990 m. gegužės 4 d.) pavardę. Šio vertėjo plunksnai priklauso bene visi Williamo Shakespearo vertimai į lietuvių kalbą: tiek sonetų, tiek komedijų bei tragedijų. Churgino pavardė puikuojasi ir tokių sovietmečiu atliktų žymių pasaulio rašytojų kaip J. W. … Toliau skaityti „Žymus aušrokas – Aleksys Churginas”
Tęsdami praėjusiais metais pradėtą sumanymą kalbinti ir plačiajai visuomenei pristatyti po 1990 m. Kovo 11-osios iš išeivijos grįžusius bei tebegrįžtančius pirmos ir vėlesnių kartų išeivius, jų indėlį į Lietuvos valstybės ir visuomenės raidą ir gerovės kūrimą, pakalbinome verslininką, filantropą Rimtautą Vizgirdą. P. Rimtautas Lietuvoje pirmą kartą lankėsi dar sovietų okupacijos metais – 1985 m., vėliau … Toliau skaityti „Rimtautas Vizgirda: „Čia mūsų namai, mūsų šaknys“”
Artėja Tėvo diena. Dalijamės fragmentu iš šiai progai tinkančio eilėraščio, kurį parašė poetas Marius Burokas. U ir J išsišovę stuburų gumburėliaismulkūs kaulai undinių kvėpuojalyg saujoj laikyčiaupasigavęs paukštelį guli abipusnemiegašnopuoja […] Visą eilėraštį rasite: Marius Burokas, „Iš ciklo „Užrašytos nuotraukos“. Metai, 2016, Nr. 8/9.
1939 m. gegužės 21–28 d. Kaune vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti – lenkai. Čempionate taip pat dalyvavo Prancūzijos, Estijos, Italijos, Vengrijos ir Suomijos rinktinės. Kitas Europos vyrų krepšinio čempionatas įvyko tik 1946 m. (Šveicarijoje), per pasaulį nusiritus kraupiam Antrajam pasauliniam karui. Tačiau sugrįžkime į kiek neramią, bet … Toliau skaityti „1939 m. gegužės pabaiga: „Kaunas gyvena tik krepšinio dvasia“”