Parengė Rima Dirsytė
Tikriausiai neįsivaizduojame Lietuvos be Palangos! Šiemet kovo 30 d. sukako 100 metų, kai Lietuva atgavo Palangą su apylinkėmis ir Šventąją. Nuo viduramžių priklausiusi Lietuvai, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo priskirta Vilniaus gubernijai, 1819 m. Palanga ir kitos pakrantės gyvenvietės nuo Šventosios upės iki Prūsijos sienos buvo prijungtos prie Kuršo gubernijos. 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbtame Latvijos nepriklausomybės akte Kuršas tapo naujos valstybės dalimi. Po ilgų derybų bylą perdavus Tarptautinei arbitražo komisijai, vadovaujamai Džeimso Jango Simpsono, 1921 m. Lietuva atgavo Palangą.
Minėdami Palangos atgavimo šimtmetį, norime pristatyti palangiškį, tikrą žemaitį Juozą Stoukų (1886–1946) – pedagogą, matematiką, vadovėlių autorių. Turbūt nesuklysiu sakydama, kad ši asmenybė plačiajai visuomenei nėra gerai žinoma. Ne žemaičiams ir pavardė sunkiai ištariama – kito matematiko, prof. Algirdo Ažubalio nuomone, „jo tikroji pavardė, aišku, buvo Stuokus. Bet kai tėvas valsčiuje jį įregistravo, tai pagal analogiją su žemaitiška „douna“ pasakė „Stoukus“, o raštininkas kruopščiai užrašė. Taip dokumentuose ir liko…“[1]. O rusų kalba rašytuose dokumentuose pavardė dažnai rašoma dar kitaip – Stukus.
Trumpa biografija
Gimęs Palangoje, 1898 m. J. Stoukus čia baigė vyrų parapinę mokyklą. 1903 m. – vien penketais (išskyrus rusų kalbą – ji įvertinta ketvertu) Palangos progimnaziją su I laipsnio apdovanojimu. (Beje, šioje mokykloje mokėsi ne vienas iškilus Lietuvos politikas, visuomenės ar kultūros veikėjas –Antanas Smetona, prof. Vladas Jurgutis, Steponas Kairys, Vladas Nagevičius, Juozas Tallat-Kelpša ir daug kitų). 1907 m., baigęs Liepojos Nikolajaus gimnaziją, J. Stoukus įstojo į Kijevo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, kurį baigė 1912 m. Dėl sunkios materialinės padėties studijuojant teko mokyti papildomai mokinius, prašyti fakulteto dekano paramos ir atleidimo nuo mokesčio už mokslą. Kurį laiką J. Stoukus mokytojavo Ventspilyje, I-ojo pasaulinio karo metais –Rybinske (Rusija). Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo į Palangą gyventi negrįžo (tiesa, metus buvo laikraščio „Palangos žvejys“ (1919) redaktorius), apsigyveno Kaune, 1919–1923 m. dirbo tarnautoju Švietimo, Vidaus reikalų ir Finansų, prekybos, pramonės ministerijose, Amerikos lietuvių prekybos akcinėje bendrovėje. 1930–1937 m. jis – Kauno miesto savivaldybės, 1938–1944 m. – Centrinio valstybinio archyvo tarnautojas. Kelis metus (1944-1946) J. Stoukus pabuvo mūsų kolega – Centrinės valstybės bibliotekos bibliotekininku (primename – biblioteka tuo metu buvo Kaune). Mirė 1946 m., palaidotas Kaune. Gaila, tačiau lankantis Palangoje, nepamatysite ir autentiško J. Stoukaus namo, stovėjusio adresu Plytų g.2…
Matematinė veikla
Tarpukariu Lietuvoje buvo išleisti pirmieji aukštosios matematikos pradmenų vadovėliai lietuvių kalba. Vienas pradininkų buvo Juozas Stoukus. Jis parengė keturis vadovėlius vidurinėms ir aukštesniosioms mokykloms: „Analizinės geometrijos pagrindai“ (1925 m.), „Begalinių mažybių analizio pagrindai“ (1925 m.), „Aritmetikos uždavinynas“ (2 dalys, 1927 m.) ir „Geometrijos uždavinynas“ (2 dalys, 1928 m.). Vadovėliai tarpukariu ne kartą buvo perleisti, tačiau mūsų laikais jie vargiai būtų tinkami dar ir dėl to, kad juose yra dabar nevartojamų terminų. Tačiau tuo metu ir nebuvo patvirtinta vieninga terminologija! Dabar keistai atrodo pasitaikančios korektūros klaidos: to meto spaustuvės dar neturėjo techninių galimybių spausdinti matematikos tekstą! Paminėtina, kad autorius vadovėliuose matematiką bandė parodyti ne tik kaip abstraktų mokslą, bet ir siekė atskleisti plačias jos praktinio taikymo galimybes. „Aritmetikos uždavinyno“ prakalboje jis rašė: „rinkdamas medžiagą uždavinių turiniams, stengiausi nenutolti nuo tikrojo gyvenimo. Atitinkamose vietose įdėjau nemažą uždavinių su duomenimis, liečiančiais Lietuvą“[2]. Sutikime – kartu tai ir galimybė geriau pažinti Lietuvą, ugdyti patriotiškumą.
Archyvinis palikimas
Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas nedidelis Juozo Stoukaus asmeninis archyvas (F65, 136 saug. vnt.). Dokumentai į biblioteką priimti 1947 m. po autoriaus mirties. Trumpai į juos pažvelkime.
Biografinės medžiagos teikia archyve saugomi negausūs jo paties bei giminių asmeniniai ir buities dokumentai – 1913 m. išduota „paso knygelė“, Palangos progimnazijos ir Liepojos gimnazijos moksleivio pažymių knygelės, mokykliniai sąsiuviniai, mokslo baigimo pažymėjimai, pagyrimo raštai už gerą mokymąsi, Kijevo universiteto studento paskaitų užrašai ir diplomo nuorašas, tarnybos Ventspilio gimnazijoje, karinės tarnybos, veiklos Rybinsko lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti dokumentai ir kita. Tarp jų dėmesį tiesiog prikausto buities išlaidų ir pajamų užrašai. Yra išlikusios daugiau kaip dviejų dešimtmečių – 1911–1917 ir 1930–1946 m. – kruopščiai prirašytos užrašų knygelės. Tikriausiai neturėtume stebėtis – juk jis buvo skaičių mylėtojas! Profesinę veiklą atspindi išlikę kelių jo vadovėlių autografai ir laužtinės korektūros fragmentai bei kitų autorių matematikos vadovėlių recenzijos, straipsniai įvairiomis temomis, kita medžiaga. Gana gausi korespondencija.
Neabejotinai sudomins nuotraukos – juk įdomu „akivaizdžiai susipažinti“ su asmenybėmis! Likusi ne viena paties S. Stoukos portretinė nuotrauka iš įvairių gyvenimo periodų. Reikia paminėti, kad tarp jų yra keletas Palangoje gyvenusios pirmosios Lietuvoje fotografės moters Paulinos Mongirdaitės (1865–1924) padarytų nuotraukų. O tyrėjams labai vertinga kitoje nuotraukos pusėje J. Sroukaus ranka pažymėta fotografavimo data ir vieta. Išliko keli nuotraukų albumai. Visgi tenka apgailestauti, kad dauguma asmenų nuotraukose neidentifikuoti.
Sąsajos su Palanga – spėtina (neteko rasti gilesnių domėjimosi Palangos istorija liudijimų), atsitiktinai į J. Stoukaus rankas patekę Palangos miesto policijos 1908–1919 m. bylos (6 vien.) ir F. Tiškevičiaus vasarnamio Palangoje 1913 m. inventorius. Vertingas J. Stoukaus sudarytas nuotraukų ir atvirukų su Kauno ir Palangos vaizdais albumas – miestais, kuriuose ilgiau gyveno. O mums tai puikus ikonografinis šaltinis.
Spaudiniai
Nacionalinės bibliotekosfonduose saugomuose Juozo Stoukaus vadovėliuose gausu priklausomybės ženklų – dažnas egzempliorius turi mokyklų, gimnazijų ar seminarijų spaudus: Kaišiadorių vidurinė mokykla, Kauno X vidurinės mokyklos biblioteka, Kauno VIII vidurinės mokyklos biblioteka, Kauno VIII gimnazija, Kauno Marijos Pečkauskaitės vardo gimnazija, „Aušros“ mergaičių gimnazijos knygynas Kaune, Simano Daukanto mokytojų seminarijos mokinių savišalpos kuopa, „Saulės“ mokytojų seminarija Kaune. Akivaizdu, kad vadovėliai buvo plačiai naudojami ir reikšmingai prisidėjo prie matematinio švietimo Lietuvoje.
Naudotasi:
1. A. Ažubalis, D. Builienė ir R. Kazlauskaitė-Markelienė. Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918–1940 m.) monografija. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilnius, 2010.
2. J. Stoukus. Aritmetikos uždavinynas: aukštesniosioms bei vidurinėms mokykloms ir pradžios mokyklų IV–VI skyriams. 1. 2 d. Vyties bendrovė, Kaunas, 1931.
3. Lietuvių enciklopedija / [redakcija: Vaclovas Biržiška – vyriausias redaktorius … [et al.] ; redakcinė komisija: Jonas Balkūnas … [et al.]. – Boston, Mass. … T. 29, Stoss – Širdietės / [redagavo J. Girnius, J. Puzinas]. – 1963.