Kategorija: Lituanikos skyrius

2023 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido žymaus tarpukario advokato, politiko, visuomenės ir kultūros veikėjo Zigmo Toliušio (1889–1971) atsiminimų pirmąją dalį. Leidinį parengė Lituanistikos skyriaus tyrėjai Irmina Abramovienė ir dr. Tomasz Blaszczak. Šiuo metu rengiamas antrasis tomas – „Dingusių gadynių šešėliai“. Apibendrintai galima pasakyti, jog šie Z. Toliušio tekstai fiksuoja nykstantį tarpukario Lietuvos bajorijos … Toliau skaityti „Knyga pakeliui. Ištraukos iš rengiamo Zigmo Toliušio atsiminimų antrojo tomo”

Parengė Jadvyga Misiūnienė Tyrinėjant Lietuvos dvarų bibliotekas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skyriaus Lituanistikos kolekcijoje buvo aptiktas iki šiol nežinomas Lietuvos didikų Gelgaudų superekslibrisas. Tai trys oda įrišti Volumina legum[1] foliantai (tomai 2, 3 ir 4) išleisti 1783–1786 metais Varšuvos pijorų spaustuvėje, garsėjančioje oficialaus bei mokslinio pobūdžio spaudiniais:  Prawa konstytucye y … Toliau skaityti „Nacionalinėje bibliotekoje identifikuotas Lietuvos didikų Gelgaudų superekslibrisas”

Parengė Biruta Mikalonienė Šis žymaus literatūrologo, kritiko, pedagogo, visuomenininko Alberto Zalatoriaus (1932–1999) pasakojimas, surašytas sūnaus Manto diktuojant Albertui Zalatoriui 1999 metų lapkričio 9 dieną ir redaguotas 1999 metų lapkričio 28 dieną, saugomas  literatūrologo rankraščių fonde, esančiame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Dokumentus bibliotekai 2020 metais perdavė jo dukra Eglė Zalatoriūtė. … Toliau skaityti ” „Abu daiktai knibždėte knibžda sentimentų“ : Zalatorių šeimos relikvijos”

Parengė Giedrė Žukauskaitė Buvusi 2016–2020 m. Lietuvos Respublikos kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje Rita Valiukonytė perdavė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Vokietijoje kultūros atašė veiklos dokumentus. Šis archyvas apima laikotarpį nuo 2001 iki 2020 metų. Archyve daugiausia sukaupta medžiaga apie vykdytus kultūros projektus. Tai renginių programos su menininkų pristatymais; interviu, straipsniai … Toliau skaityti „Sutvarkytas Lietuvos Respublikos kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje archyvas”

Parengė Arida Riaubienė Ieva Simonaitytė su Sofija Kymantaite-Čiurlioniene greičiausiai susipažino 1936 m., kai atvyko į Kauną atsiimti Valstybinės literatūros premijos už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935). Čiurlionienė buvo viena iš Valstybinės literatūros premijos skyrimo komisijos narių. Rašytojų bendravimas nenutrūko ir vėlesniais metais. 1938 m. Simonaitytei išvykstant gydytis į Šveicariją, Čiurlionienė ją lydėjo iki pat sienos, … Toliau skaityti „Simonaitytė ir Čiurlioniai”

Parengė B. M. Neramios ir dramatiškos 1919 metų pavasario dienos Lietuvos visuomenėje pasižymi „politikos grynumu“, bet, kaip rašoma balandžio 13 d. dienraštyje „Lietuva“, tarp politikuojančiųjų yra ir įvairių rūšių dailininkų, kurie „įsirausę savo kuriamosios sielos pasaulyje“, vadovaudamiesi grynu sielos gyvenimu, nenuleidžia rankų dirbę dailės bei meno srityje, nes „lengva politika yra lengvai užkrečiama liga, stumianti … Toliau skaityti „Kai teatralai vadinti dailininkais”