Po rudens medžiu
Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos, Prie šono miegančiam pastatė lyrą. Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas, Dundėjo didelis varinis skliautas, O jis miegojo po rudens medžiu. Jis ėjo plyštančiais sapnų kanalais, Sapnavo tylą, virstančią į liepsną, Sapnavo liepsną, šliaužiančią … Skaitykite toliau →