Dovana bibliotekai

Nacionalinės bibliotekos fondai pasipildė vertingu spaudiniu – JAV lietuvė Liuda Flores bibliotekai padovanojo 1906 m. Tilžėje, Otto von Mauderodės spaustuvėje išleistą knygą „Giesmių knyga, arba, Kantičkos“.
Giesmyno pagrindą sudaro Vincento Valmiko sudarytas giesmynas, Motiejaus Valančiaus iš naujo suredaguotas ir papildytas. Vincentas Valmikas (Vilmikas, apie 1778-1836), kunigas, vienuolis bernardinas, Kražių kolegijos absolventas, rūpinosi lietuviškų knygų leidimu. Pataisęs kito lietuvių raštijos veikėjo, kunigo jėzuito Pranciškaus Šrubauskio (apie 1620-1680) giesmyną „Balsas širdies“ (išleistas prieš 1680 m.; iki XIX a. vidurio buvo 22 laidos –  jos bene visos yra surinktos Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvo fonde) bei pridėjęs savo giesmių, jis išleido „Kantičkas žemaitiškas, arba Giesmes nobažnas“. Pirmą kartą giesmynas išleistas 1820 m., iki XIX a. vidurio išėjo keliolika jo leidimų (giesmyno pirmieji egzemplioriai taip pat saugomi Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvo fonde). „Kantičkų“ pagrindu vėliau buvo leidžiami M. Valančiaus ir kitų rengėjų giesmynai.
Dovanotoje knygoje yra 241 giesmė, pabaigoje pridėtos A. Baranausko „Artojų šventos giesmės“, „Naujos giesmės“ ir iš kitų maldaknygių surinktos giesmės – viso 267. Giesmių autoriai ar vertėjai nėra nurodyti. Giesmyno pradžioje yra jos sudarytojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801-1875) pratarmė (p.1-2), kurioje jis paaiškina, kodėl ėmėsi rengti naują giesmyno laidą: „Žemaičių Kantičkos“ teip ilgainiui par nepriveizėjimą pasigadino, jogei daug giesmių ir pargiedoti negalima buvo […] Vis tai regėdamas: pajieškojau senovės gadynės Kantičką, su atyda parveizėjau ir iš naujo […] išspauzdinau“. Knygos leidimas patvirtintas cenzūros Sankt Peterburge 1906 m. vasario 1 d.
Knyga išleista Otto von Mauderodės spaustuvėje, veikusioje 1881-1944 m. Tilžėje. Jos savininkai buvo broliai Ottas (1852-1909) ir Hugas (1856-1915), tačiau vadovaujantis vaidmuo priklausė Ottui – aukštos kvalifikacijos spaustuvininkui ir gabiam verslininkui. Nuo 1883 m. jie spausdino draudžiamąją ir kitokią lietuvišką raštiją – knygas, kalendorius, laikraščius gotišku (Mažajai Lietuvai) ir lotynišku (Didžiajai Lietuvai) raidynu. Didelę produkcijos dalį sudarė religinė literatūra – katalikų maldaknygės, giesmynai, šventųjų gyvenimo aprašymai. Per visą spaustuvės veiklos laikotarpį buvo išleista 12 periodinių ir 330 neperiodinių leidinių lietuvių kalba Mažajai Lietuvai ir daugiau kaip 800 knygų – Didžiajai Lietuvai. Tai buvo didžiausia spaudos Lietuvai leidykla. Be to, jie užsiėmė lietuviškų knygų prekyba. Von Mauderodė buvo palankus lietuviams – rėmė tautinį ir kultūrinį judėjimą, užtardavo knygnešius.
O. von Mauderodė tais pačiais metais giesmyną išleido kelis kartus. Egzemplioriai skiriasi užsklandėlėmis, vinjete (p. 20), kai kuriomis paginacijos klaidomis ir kt. Kadangi dovanota knyga neturi titulinio lapo, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. bibliografė Jadvyga Misiūnienė, palyginusi bibliotekoje esančius egzempliorius, identifikavo leidinį. Bibliotekos Bendruosiuose fonduose tai bus antras toks giesmyno egzempliorius (šifras A111/906).

Remtasi:
Lietuvos bibliografija, T.3, kn.1, įr. 1087.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, T.XIV, XXIII, XXIV.

Informaciją parengė IIFVC Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkė vykdanti vedėjo pareigas Rima Dirsytė