Gegužės 7 d. Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Šią dieną prieš 108 metus specialiu caro administracijos įsaku Lietuvoje buvo panaikintas kalbos, knygų leidybos, spaudos ir laisvo žodžio draudimas, trukęs 40 metų.

1863–1864 m. sukilimas prieš rusų caro valdžią Lietuvai atnešė tragiškų pasekmių – pradėta įgyvendinti nutautinimo politika. Buvo uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotynišku raidynu, mokyklose ir valstybinėse įstaigose panaikinta lietuvių kalba, pradėta persekioti katalikus. Caro įsakymu mūsų šalyje lotyniškas ir gotiškas raides turėjo pakeisti graždanka – rusiški rašmenys (kirilicos atmaina).„Tuomi žygiù Lietuva priklausė Maskolijai. Maskoliai įtaisė lietuviams geležinius pančius ant rankų ir kojų, o jų liežuvius surakino retėžiais, ir da taip išmisliai, idant negalėtų kalbėti lietuviškai…“ – spaudos draudimo laikais rašė Vincas Kudirka.

Tačiau lietuvių visuomenė atmetė oficialiosios valdžios bandymus leisti lietuvišką spaudą rusiškais rašmenimis bei ėmėsi legaliai ir nelegaliai priešintis šiam draudimui. Buvo sukurtas platus nelegalios spaudos leidimo užsienyje tinklas. Lietuviškos knygos buvo spausdinamos Mažojoje Lietuvoje, Prūsijoje, Lenkijoje, Jungtinėse Valstijose.

Caro atstovų darbas neprilygo pačių lietuvių pastangoms: per 40 metų išleistos vos 56 kirilica parašytos knygos. Nelegalių knygų lietuviškais rašmenimis Rusijoje ir Amerikoje per tuos 40 metų išleista beveik 4 tūkst. – 66 kartus daugiau.
Atkaklių ir drąsių žmonių, veikusių spaudos draudimo metais, dėka šiandien galime džiaugtis, kad galime kalbėti ir rašyti nesudarkyta lietuvių kalba, o ne graždanka, kuri caro užmanymu turėjo pakeisti mums įprastus lotyniškus rašmenis.

Spaudos atgavimas prikėlė lietuvių tautą naujam gyvenimui, tapo pagrindu tautos atgimimui, valstybingumo atkūrimui, kultūros pažangai, lietuviškų tradicijų įsitvirtinimui.

Informaciją parengė Diana Norkūnienė