Vilniaus netektis tapo bene ryškiausiu ir skaudžiausiu motyvu tarpukario Lietuvos istorijoje. Buvo leidžiami atsišaukimai, rinktos lėšos Vilniui vaduoti. Į kampaniją įtrauktas menas, spauda (leisti plakatai, atvirutės, pašto ženklai, satyriniai leidiniai, tapyti paveikslai, rašyti eilėraščiai, raginantys nepamiršti Vilniaus), buvo kuriamos draugijos. Vis garsiau skambėjo šūkis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“.
Vilniaus vadavimo kampanija tarpukariu, be lietuvių, įtraukė ir kitas tautines bendruomenes, visų pirmą skaitlingiausią – žydus, kurie ne tik populiarino Vilniaus ir užgrobtų Lietuvos žemių vadavimo idėją spaudoje, bet ir prisijungė prie Vilniui vaduoti sąjungos, kur 1933 m. buvo įkurta žydų sekcija.
Nuotraukoje – ,,Vilnius ir Vilniaus kraštas. Krašto pažinimo pradai“ žurnalo versija jidiš kalba. Iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos.
Parašykite komentarą