Matote Alberto Einšteino ir Simono Dubnovo vardus ir susijaudinę galvojate, kodėl toks akivaizdžiai svarbus dokumentas taip nukentėjo? Ogi svarbus visai ne jis, o kita jo pusė.
1925 m. Vilniuje įsteigto Žydų mokslo instituto YIVO garbės komiteto nario A. Einšteino laiško faksimilinė kopija, kokių institutas turėjo ne vieną ir nelaikė retenybe, panaudota darbų prie naujo YIVO pastato sąrašui sudaryti. Būtent šie darbai buvo prioritetas 1933-1936 metais, kai YIVO pagaliau surinko lėšas nuosavam pastatui ir ėmėsi jo statybos.
Pirmas punktas sąrašo, sudaryto instituto direktoriaus Makso Vainraicho: „Cementinės klozetų grindys … turi būti pakeistos plytelių danga”. Esame tikri, kad nei Einšteinas, nei Dubnovas dėl to nesupyktų, nes suvokdami instituto ir jo milžiniškų archyvų ir bibliotekos svarbą žinojo, kad naujas, modernus, bendradarbiams komfortiškas pastatas yra būtinybė. Rezultatas buvo įspūdingas.
Štai ką prisimena garsi istorikė Lusy Dawidowicz, 1938-ais studijavusi instituto aspirantūroje, dėl kurios specialiai atvyko iš JAV: „Įžengėmė į milžinišką vestibiulį. … Sieninėse vitrinose abipus vestibiulio puikavosi YIVO leidiniai. … Į viršų vedė dvigubi laiptai. Pirmoje laiptų aikštelėje, tiesiai mums prieš akis, kabėjo didžiulis spalvotas pasaulio žemėlapis, kuriame rodyklėmis buvo nurodyti plačiai pasklidę YIVO skyriai. … Iš vestibiulio šakojosi koridoriai į bibliotekų saugyklas, archyvus, parodų sales ir viešąją skaityklą. … Pastatas buvo kukliai išdidus”.
Nuotraukos iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos.
Parašykite komentarą