Tikriausiai nekantraujate sužinoti, kaip baigėsi panelei Cipei, iš štetlo išvykusiai į Kauną? Priminsime: prieš tai publikavome Judaikos tyrimų centro bendradarbės Godos Volbikaitės pjesės „Į Kauną!” vertimą iš tarpukariu Kaune sionistų leisto dienraščio Yidishe shtime (jid. Žydų balsas, LNB kolekcija).
Pirmąją pjesės dalį galima paskaityti čia, o dabar kviečiame paskaityti apie tolimesnį panelės Cipės likimą (vertė Goda Volbikaitė).
Į Kauną!
(pabaiga)
Mašė: Šaunuolė, ji šaunuolė! Panele Cipe,
Jūs protinga, panaši net į vienišę.
(Prieina, paglosto jai galvą)
Bet ar jūs žinote, kas dar labiau jums tiktų?
Antras vaikinas: Jei pasimėgaut miesto nuodėmėm sutiktų…
(Ima ją grabalioti)
Cipė: (Skelia jam antausį, visi pašoka)
Antras vaikinas: Ėhė, juk tai tiktai juokai.
Cipė: Na, aš juk irgi nerimtai.
Sašė: Įsižeidėt? Supykot?
(Trenkia į stalą)
Ė, draugužiai, ką gi darom? Sotus kalbom nebūsi.
Nuo tuščio stalo džiaugsmo irgi nepajusi.
Ko tylite? Atsigaivinsim? Na, sakykit!
Tiktai trumpai. Surengti siūlau aš pikniką!
Pirmas vaikinas (pagyvėjęs): Piknikas — tai labai gerai,
Ir dar išgerti būtų neblogai.
Antras vaikinas (pagyvėjęs): Tikrai, pasidarykime baliuką,
Reikėtų mums išlenkti po stikliuką!
Mašė: Kieno gi garbei švęsim? Turbūt mano?
Sašė: Ne, pirmenybė kam kitam. Manau, kad tavo.
(Parodo į Cipę)
Tu — šeimininkė. Ji — viešnia.
Parodysim, ką sugebame čia.
Na, jau gana, gana, užteks plepėti.
Pirma mergina: Tai ką nupirkti? Aš galiu pradėti.
Sašė: Tiktai trumpai: labiausiai reik kažko išgert, ar ne?
Antra mergina: Šampano! Šampano! Šampano greit eime!
Mašė: O man norėtųsi stiproko vyno!
Pirmas vaikinas: Gal tuziną alaus, ir būtinai — degtinės!
Antra vaikinas: Tai bent paūšim, iki paryčių.
Sašė: Ramiau, ramiau. Yra čia ir kitų žmonių.
Paklauskim draugės, tik trumpai: ko gi norėtum tu?
Cipė (sumišusi): Man tie dalykai nesvarbu.
Nuo alkoholio aš nebeapsvaigstu…
Visi: Cha, cha! O tai nuo ko daugiau?!
Sašė: Na, nepradėkit. Ji apsigalvos vėliau…
Tai tęsiame toliau, ar ne?
Manykime, su gėrimais baigta šneka.
O užkandos? Tegu kiekvienas pasakys,
Tiktai trumpai, ko gi labiausiai geidžia jo širdis.
Mašė: Aš siūlau dešrą arba šprotus.
Pirma mergina: Kapotas kepenėles, kiaušinius, kompotą.
Antra mergina: Aš agurkus ir silkę marinate.
Pirmas vaikinas: Man irgi marinuotos silkės trūktų.
Antras vaikinas: Tai bent paūšim, kad net dūmai rūktų!
Sašė (Cipei): O jūs? Kiti gal patylės.
Paklauskim, ko panelė Cipė panorės?
Cipė (šypsodama): Nepasakysiu nieko naujo aš.
Jei bus kažko užkąsti ir išgerti, man pakaks…
Sašė: Aha, užkrimsti ir nuplaut su kuo, kad būtų?
Ką gi, chebryte, o kokie jūs reikalai…
Na, pavyzdžiui… Su pinigais?
Visi: (Sumišę. Nutyla).
Mašė: Turiu jums pasakyti… (Pasirausia kišenėse). Kad ne kažin ką,
Dažnai juk būnu lengvabūdiškai paika.
Vakar kaip tik prasilošiau „Miramare“…
O jūs? Gal turit ką daugiau užantyje?
Pirmas vaikinas: (apsičiupinėja) Reikia prisipažinti, kad esu gan plikas…
Palaukit… O kas čia… Štai vienas litas!
Ir centai… Taigi mes jau atsiskaitėm!
Antras vaikinas: Kiek trūksta dar? Pradžia yra!
Pridėsiu, nors ir ne turtuolis aš, oi ne.
Du litai… Susitrynę, betgi, na ir kas?
Tiks ir tokie. Na, duokš rankas.
Čia du aštuoniasdešimt, į valias.
Pabaliavokim, kad net dūmai rūktų!
Sašė: Kas dar pridės, kad mums netrūktų?
Antra mergina (ieško rankinuke): Pala, aš duodu jau tuojau.
(Meta monetą).
Sašė: Ir tai bus viskas? Nieks daugiau?
Ėhė, jei šitaip, tai mums teužteks,
Gal pusei butelaičio ir kažkiek užkąst.
Kas gi dabar nueis parnešt?
Pirma mergina: Rengiuosi ir nueisiu aš.
(Išbėga).
Sašė: Tai pamėginsim, na ir kas!
Pirmas vaikinas: Velniai nematė! Šiandien reik pabaliavot!
Antras vaikinas: Na, o tuo tarpu galime pašokt…
(Čiumpa merginą ir ima suktis).
Ir viens, ir du, ir trys!
Pirmas vaikinas: Ar šiaip, ar taip ateis mirtis.
Gyvename tik vienąkart, reik linksmintis!
(Sukasi su Saše).
Sašė (Cipei): Na, ko nutilot, nuobodoka?
Eime, pašoksim tango ar fokstrotą.
(Čiumpa ją ir ima sukti).
Cipė: Lėčiau, lėčiau… Paleiskite mane…
Oi, man taip stipriai sukasi galva…
Sašė: Na, ką jūs, tai praeis, vieni niekai,
Juk reikia jaustis mums laisvai.
Ir viens, du, trys! Ir viens, du, trys!
Oi, blykštat… Kas jums, svaigulys?…
(Cipė ištrūksta iš glėbio ir krenta ant kėdės).
Ar apsisuko jums galva? Ar apalpimas?
(Purto ją).
Draugužiai, šen, koks nutikimas.
(Visi prišoka prie jos).
Mašė (išsigandus): Ji blykšta vis labiau!
Pirma mergina: Pakvieskit daktarą tuojau!
Pirmas vaikinas: Vandens, vandens, tiktai greičiau!
(Ją žnaibo. Ji atmerkia akis ir apsidairo.)
Sašė: Kas jums? Gal šokis pakenkė, ar ką?
Mašė: Taigi, Sašele, kad viskam yra riba.
(Cipė pakelia galvą.)
Sašė (labai pasimetęs, verksmingu balsu):
Na, kas jums, Cipe? Gal galiu paduoti ko?
Cipė (silpnai): Burnoj dar šiandien neturėjau aš… nieko.
(Uždanga.)
Motelė
Versta iš: Yidishe shtime, 1927 03 14, nr. 61, p. 4.
Parašykite komentarą