Ašmenos žydų mokykla lankosi YIVO institute

Aistė Puidokaitė

1937 m. birželio 11–13 d. Ašmenos žydų mokyklos šeštos klasės moksleivių grupė lankėsi Vilniuje. Tarp daugelio aplankytų žydiško Vilniaus vietų ir institucijų jie apsilankė ir Žydų mokslo institute YIVO. Prisimindami vizitą, moksleiviai YIVO institutui atsiuntė padėkos laišką ir pridėjo žurnalo „Žalieji medeliai“ numerį, kuriame išsamiai aprašė savo įspūdžius. Laiško pabaigoje moksleiviai pasirašė „būsimieji YIVO zamleriai“ – tai liudija jų susižavėjimą instituto veikla ir norą prisidėti prie jo svarbios misijos.

Labai įdomu pažvelgti, kaip 1937 m. YIVO atrodė moksleivių akimis, todėl šį #jidišpenktadienį dalinamės jų pasakojimu, kuris pasirodė „Žaliųjų medelių“ 1938 m. vasario numeryje. Su šiuo ir kitais laiškais išsamiau bus galima susipažinti šiuo metu rengiamoje YIVO korespondencijos antologijoje.

***

Apie YIVO buvome daug skaitę ir girdėję, todėl mūsų smalsumas tik dar labiau sustiprėjo, kai atsirado galimybė aplankyti šį institutą. 1937 m. birželio 13 d. turėjome privilegiją susipažinti su YIVO iš arti.

Jis įsikūręs toliau nuo žydiškų gatvelių. Jau pats kiemas išduoda, kad tai – žydiška institucija: visi užrašai jidiš kalba. Sodas vešlus – jame gausu įvairių medžių ir gėlių. Kieme taip pat matėme „Šabado medį[1]“. Iš lauko YIVO pastatas primena nedidelius rūmus. O vos įėjus – iškart pajunti mokslo dvasią: vitrinos pilnos knygų, žemėlapių, paveikslų.

Mus pasitiko labai simpatiškas YIVO aspirantas[2], kuris vedė ekskursiją. Pačioje pradžioje jis paaiškino YIVO santrumpos reikšmę –  tai Yidisher visnshaftlekher institut (Žydų mokslo institutas). Vėliau jis parodė visas YIVO išleistas knygas, o vitrinos buvo pilnos naujausių leidinių jidiš kalba. Vestibiulyje taip pat buvo iškabintas YIVO pastato statybos rėmėjų sąrašas.

Aspirantas nuvedė mus į rūsį. Ten įsikūrusi biblioteka ir periodikos saugykla. Iš viso pasaulio į YIVO atkeliauja jidiš spauda – čia saugoma beveik visa jidiš periodika, leidžiama ar kada nors leista skirtinguose miestuose ir šalyse. Matėme vieną ypač didelio formato leidinį – tai amerikietiško žurnalo Forverts įrištas periodikos tomas. Rūsyje taip pat matėme seifą, kuriame saugomi patys vertingiausi YIVO objektai: brangūs rankraščiai ir vienetiniai retų knygų egzemplioriai. Rūsyje taip pat saugomas ir gydytojo Šabado asmeninis archyvas bei jo pacientų kartoteka.

Iš rūsio, kuriame saugoma tūkstančiai knygų ir šimtai jidiš periodinių leidinių, nuėjome į jidiš teatro muziejų, pavadintą garsios teatro artistės Esteros Rachelės Kaminskos vardu. Čia matėme daug aktorės portretų, scenų iš jos spektaklių, afišų ir net laikrodį, kuris kabėjo jos namuose. Muziejuje taip pat kabėjo žymių žydų teatro veikėjų – Goldfadeno, Švarco, Morevskio – portretai, taip pat buvo eksponuojamos afišos iš žydų teatro Birobidžane. Aspirantas viską pasakojo gražia jidiš kalba.

Iš teatro muziejaus perėjome į folkloro kambarį. Čia jis skaitė mums įvairias surinktas pasakas, anekdotus, prietarus ir kitą jidiš folkloro medžiagą. Matėme ir Motkės Chabado[3] nuotrauką.

Po to apsilankėme Pereco[4] kambaryje. Čia buvo eksponuojamos visos Pereco knygos, taip pat knygos apie jį. Ant sienų kabėjo įvairūs jo portretai, o stiklinėje spintoje – Pereco paltas, skrybėlė ir kiti drabužiai. Mokytojas perskaitė mums keletą Pereco laiškų – tiek jidiš, tiek lenkų kalba.

Koridoriuje ant sienų kabėjo įvairūs žemėlapiai: žydų paplitimo pasaulyje, YIVO filialų. Vienas žemėlapis ypač patraukė mūsų dėmesį – jame parodyta, kaip skirtinguose regionuose tariami artikeliai. Pavyzdžiui, Pietų Lenkijoje neutrali giminė vartojama taisyklingai, o Šiaurės Lenkijoje – su klaidomis.

Padėkojome aspirantui ir, kupini naujų žinių, palikome YIVO. Mūsų mokytojas pasirašė svečių knygoje, padėkodamas už galimybę apsilankyti.

---

[1] Cemachas Šabadas (1864-1935) – garsi Vilniaus žydų bendruomenės asmenybė – gydytojas, lyderis ir aktyvistas.

[2] Institute ne tik vyko tiriamasis darbas, bet ir buvo rengiami jauni mokslininkai – nuo 1935 m. čia veikė aspirantūra.

[3] Motkė Chabadas (?-1900) – žinomas išdaigininkas, legendinis humoristas, gyvenęs Vilniuje XIX a. antroje pusėje. Jo juokeliai tapo tikra Vilniaus tautosaka.

[4] Izaokas (Icchoko) Leibušas Perecas (1851-1915) – žymus žydų rašytojas, jidiš literatūros klasikas.

---

---