Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Paskaitų įrašai

„Vilniaus Gaono paunksmėje. Vilnietiškas pasakojimas apie grafą, virtusį medžiu“: paskaitos įrašas

„Vilniaus Gaono paunksmėje. Vilnietiškas pasakojimas apie grafą, virtusį medžiu“: paskaitos įrašas

Kviečiame klausytis paskutinės LNB Judaikos tyrimų centro organizuojamo paskaitų ciklo „Lietuvos žydų pasaulėžiūros pamatai“ paskaitos. Prof. dr. Jurgita Verbickienė – pranešėja, Vilniaus universiteto Istorijos katedros profesorė pasakoja apie Ger Cedeko – prozelito teisuolio – legendą.

Šioje paskaitoje aptariama legenda apie vilnietį grafą Valentiną Potockį, po mirties vrtusį medžiu, šalia kurio buvo palaidotas Vilniaus Gaonas. Prof. Jurgita Verbickienė pristato legendą ir kelia jos autentiškumo, plitimo ir svarbos klausimus.

Legendos atspindžių buvo dviejose grožinės literatūros knygose: Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum III“ aprašytas vienas iš Valentino Potockio prototipų, o Rytis Sabas knygoje „Gaono kodas“ aprašo Potockio palikuonį.

Pasakojimas pasklido nežydiškoje aplinkoje po to, kai III Vilniaus istorijos tome (dešinėje) Vilniaus metraštininkas Juzefas Kraszewskis papasakoja grafo Potockio legendą, neminėdamas jo vardo. Kraszewskis pasinaudojo senu rankraščiu, kurį jam neva išvertė senas žydas. Pasakojimai užrašyti tiek hebrajų, tiek jidiš kalbomis, jų yra įvairių versijų – kai kurie jų saugomi VU ir Nacionalinėje Izraelio bibliotekoje.

Legendai vystantis, atsiranda tolesnis paskojimas, kad „žydas, kuriam neaugo barzda“ atėjo į Potockio egzekuciją, surinko jo pelenus ir palaidojo Šnipiškių žydų kapinėse, o iš jo pelenų išaugo medis. Medis realiai egzistavo, medžio forma buvo keista, ir prie to medžio buvo įrengtas Gaono mauzoliejus. Apie medį taip pat pasakojama įvairių legendų.

Paminklas Šnipiškių žydų kapinėse, kuriame skelbiama, kad šiose kapinėse buvo palaidota daug žymių vietos žmonių, tarp jų – Gaonas ir grafas Valentinas Potockis. Kairėje – klausimai, kuriuos prof. Jurgita Verbickienė gliaudo paskaitoje.

Ką sako skirtingos versijos, kada vyko legendoje pasakojami nutikimai. Visi variantai fokusuoja įvykius į XVIII a. vidurį. Datos smarkiai nesikerta, taigi tikėtina, kad panašus įvykis ir buvo XVIII a. viduryje.

Pasakojimo plitimas: per rabinų raštus ir laiškais. Pasakojimas plinta greitai, kas rodo įvykį buvus netikėtą.

Legendos herojaus vardas – dalyje šaltinių jis neminimas. Atsivertęs į judaizmą Valentinas Potockis priėmė Abraomo ben Abraomo vardą. Kodėl būtent tokį?

Kaip keitėsi legendos siužetas?

Ar buvo panašių legendų apie teisuolius, atsivertusius į judaizmą ir žuvusius už savo tikėjimą?

Dar vienas gerai dokumentuotas siužetas, įvykęs panašiu metu, kaip Valentino Potockio istorija.

Vaizdai – iš prof. Jurgitos Verbickienės parengtos prezentacijos.

Parašykite komentarą