Viena iš Lietuvos tradicinės religinės kultūros sričių, kurioms Gaono mokymas ir studijų būdas padarė didelę įtaką, buvo „lietuviškosios ješivos“ – nuo XIX a. pradžios dabartinėje Baltarusijoje ir etnografinėje Lietuvoje kurtos religinės akademijos, kuriose vyravo visiško atidavimo studijoms ir giluminės tekstų analizės, būdingų ir Vilniaus Gaonui, dvasia. Pirma jų buvo įkurta Valažine ilgamečio Gaono mokinio rabio Chaimo ben Izaoko, teigusio, kad tokių institucijų idėja jam įkvėpė bendravimas su mokytoju. Parodoje pristatomi dviejų tokių ješivų: Telšių ir Vilijampolės, dokumentai. Kviečiame susipažinti su keliais tekstais iš knygelės „Vilijampolės rabinų seminarijos Kneses Isroel naujieji rūmai“, kuriuos atrinko ir iš jidiš kalbos išvertė Judaikos tyrimų centro bendradarbė Goda Volbikaitė.
Kertinio akmens padėjimo iškilmės
Ketvirtadienį, 5694 m. sivano mėn. 17 d. [1934 05 31] Vilijampolėje iškilmingai padėtas naujo ješivos Kneset Israel (hebr. Izraelio susirinkimas) pastato kertinis akmuo. Iškilmių didingumas pranoko visus lūkesčius. Tokio susižavėjimo Toros sklaidos idėja Lietuvos žydija dar nematė. Tai dar kartą įrodė, kad žydų širdys kupinos pagarbos Torai, ir kad joms artimi ištikimų ješivos sūnų, žydų tautos ateities išminčių, kuriuos ugdo Didžioji Vilijampolės ješiva, vargai.
Tą dieną jau nuo ankstyvo ryto jautėsi, kad žmonėms šis įvykis labai svarbus. Iš daugelio institucijų ir įvairiausių sluoksnių asmenų atėjo pranešimai, kad jie ruošiasi atvykti į iškilmes. Iš viso pasaulio plaukė sveikinimai. Daugybė svečių iš kaimyninių ir atokiausių Lietuvos miestų ir miestelių pirmiausia aplankė ješivą, o tada susirinko naujojo pastato vietoje. Rabinai, iš įvairiausių šalies kampelių atvykę dalyvauti didžiojoje Toros pagerbimo šventėje, atėjo palinkėti sėkmės ješivos vadovybei. Ješivos studentai, kurie itin smarkiai jautė akimirkos svarbą, prieš pasirodymą iškilmėse mokėsi su dideliu užsidegimu.
Vartai į pastato sklypą turėjo būti atidaryti daug anksčiau numatyto laiko, kad būtų galima įleisti didelį srautą žmonių, čionai plūstančių be perstojo. Kuo toliau, tuo svečių minia vis labiau augo, ir į sklypą vedanti Panerių gatvė atrodė nepaprastai iškilmingai. Ją užtvindė tūkstančiai žmonių, automobilių ir ekipažų. Visi šventiškai nusiteikę, iš to galima pastebėti, kad jie mano šį įvykį visai žydijai esantį pasaulinės svarbos.
Pastato sklypas šventiškai papuoštas ir dekoruotas. Plevėsuoja Lietuvos, žydų ir Amerikos vėliavos. Visur pavyzdinė tvarka. Vieta kertiniam akmeniui aptverta ir paruošta. Į sėdimas vietas tribūnoje renkasi rabinai, garbingi asmenys, institucijų atstovai ir žurnalistai. Prie kalbėtojo pulto paruoštas mikrofonas. Netoliese užima vietą Kauno miesto kantorius su choru ir muzikiniu orkestru. Atvyksta ješivos studentai su ješivos vadovu priešakyje, lydimi daugybės rabinų ir buvusių ješivos studentų. Taip pat pasirodo garbingi rabinai su Kauno rabinu priešakyje ir tokie oficialūs asmenys, kaip švietimo viceministras p. Daniliauskas, Kauno miesto viceburmistras p. Pikčilingis, Amerikos konsulas Lietuvoje p. V. Steford ir kt.
Naujojo pastato projektas
Dabartinio seno pusiau sugriuvusio ješivos pastato erdvinės ir sanitarinės sąlygos jau seniai kviečia imtis pastato, tinkamo didelei ir svarbiai naujo ir pasaulinio garso Didžiajai Vilijampolės ješivai, statybos darbų. Savaime suprantama, kad naujai suprojektuotas pastatas turi visiškai atitikti visus šios įstaigos poreikius, praktiniu bei estetiniu atžvilgiu būti didelis ir gražus, kaip ir dera garbingai Vilijampolės ješivai Kneset Israel. Remiantis šiuo požiūriu, buvo numatyta, kad naujajame pastatų komplekse turi būti: ješivos pastatas su patalpomis visoms institucijoms, turinčioms tiesioginį ryšį su ješiva, ir pastatai butams, kurie būtų skirti ješivos studentams bei vadovams.
Tačiau turint galvoje, kad dėl krizės šiuo metu nėra tinkamas metas vykdyti viso pastatų komplekso statybas, nuspręsta kol kas statyti tik centrinę dalį – ješivą. Iš įvairių pasiūlytų projektų priimtas projektas, pagal kurį pagrindinė dalis – dabar statysima ješiva – atrodo taip.
Išorės planas:
Triaukštis 28 m ilgio ir 26 m pločio pastatas dviejų gražiai suplanuotų gatvių kampe. Į pastatą veda trys įėjimai. Rytų pusėje, nuo pagrindinės gatvės, yra paradinis įėjimas: virš plačių laiptų – kolonomis paremtas stogelis ir dvejos durys. Šiaurės vakaruose, iš kitos gatvės, yra antras įėjimas, o atsarginis – iš kiemo, pietvakarių pusėje. Pastatą suprojektavo subtilų skonį turintis žinomas Kauno architektas inž. p. Ritas. Tai – modernus ir kartu tradicinio ješivos stiliaus pastatas.
Pastatas patrauktas giliau į kiemą, toliau nuo gatvės triukšmo, o laisvame plote aplink ješivą numatoma užveisti puikų sodą.
Vidaus planas:
1-as aukštas.
Paradinės durys iš rytinės pusės veda į koridorių pirmame aukšte. Koridorius eina per visą pastato ilgį, o kambariai iš abiejų jo pusių numatyti šiems ješivos reikalams:
3 kambariai ješivos vadovų pokalbiams su studentais.
1 kambarys – ješivos vadovybės posėdžiams
2 kambariai – ješivos biurui.
2 kambariai – labdaros kasai, „Toros rėmimo“ draugijai, sveikatos tarybai bei ješivos vaistinei – t. y. įstaigoms, kurios tarnautų tiesioginiams ješivos studentų interesams ir būtų jų pačių vadovaujamos.
3 kambariai namo administracijai.
2-as ir 3-ias aukštai.
Koridoriaus galuose iš abiejų pusių laiptai veda į antro ir trečio aukšto holus, iš kurių atsiveria durys į ješivos studijų salę. Salė užima abu aukštus ir yra maždaug 500 kvadratinių metrų ploto, 7 m aukščio ir talpina 400 studentų. Jos erdvumas ir didelis langų skaičius užtikrina daug oro ir šviesos. Šalia studijų salės bus musaro namai ir ješivos biblioteka – Otsar hasforim ezrat tora – su erdvia skaitykla.
Pastate taip pat turi būti higieniniai sanitariniai įrenginiai ir centrinis šildymas.
P. V. Stafordas, Amerikos konsulas, nuoširdžiai pasveikina angliškai. Tokiais laikais, kaip šiandien, kai pasaulyje viešpatauja susipriešinimas ir neapykanta, džiugu matyti instituciją, kuri dirba taikos labui. Mano šalies sūnūs čia atvyksta studijuoti ir randa Toros šaltinį. Žinau, sako konsulas, kad per paskutiniuosius 50 metų daugelis Amerikos žydų vadovų buvo baigę ješivas. Jie pasižymėjo savo gabumais ir sumanumu. Nemažai jų yra kilę iš čia ir čia sėmėsi išminties. Jis linki didelės sėkmės institucijai ir jos vadovams.
Parašykite komentarą