Kaip Vasario 16 dieną šventė tarpukario Lietuvos gyventojai?
Dalinamės teksto vertimu iš J. Dumblianskio (dalyvaujant I. Kaplanui) hebrajų kalbos vadovėlio (hebr. Sefer Hatalmid Šachar”, 1937 metų, išleisto Kaune.
Tėtis pasakojo mažajam Dovydui, kad vasario 16-oji yra svarbi šventė visiems Lietuvos žmonėms. Daugelį metų Lietuvą valdė svetimos tautos, o šią, vasario 16-ąją dieną mūsų šalis tapo laisva.
Šiandieną Dovydo vyresnieji broliai nėjo į mokyklą, o tėtis – į darbą.
Po pusryčių Dovydas pamatė, kad tėtis ruošiasi eiti į gatvę. Dovydas taip pat suskubo vilktis šiltą paltą.
– Paimk, tėti, ir mane, – paprašė Dovydas, – aš taip pat noriu pamatyti eitynes gatvėse.
Ir štai, išėję iš namų Dovydas su savo tėčiu negalėjo atpažinti miesto. Parduotuvės uždarytos. Virš kiekvieno namo plevėsuoja vėliavos. Gatvėse triukšmas. Šaligatviais plaukia minios žmonių. Gatvės viduriu skuodžia automobiliai ir vežimai. Automobiliai pypsi visu garsu.
Parduotuvių langai papuošti gėlėmis ir Lietuvos didvyrių portretais. Tarp jų Dovydas matė ir Vytį, ir šalies prezidento portretą.
Staiga pasigirdo linksmi orkestro garsai. Koja kojon žygiavo kariai. Paskui juos žengė mokyklų mokiniai. Didžiulės vėliavos plevėsavo ore.
Minia žmonių stovėjo iš abiejų gatvės pusių ir stebėjo paradą. Dovydas ir tėtis pabaigoje taip pat prisijungė prie eisenos.
Vakare Dovydas su tėčiu ir mama dar kartą išėjo pasivaikščioti į miestą. Lauke buvo labai šviesu. Begalė elektrinių prožektorių įspūdingai apšvietė pastatus. Kaitaliojosi spalvos: geltona, žalia, raudona. Į dangų kilo fejerverkai. Gatvės buvo pilnos žmonių. Iš džiaugsmo ir laimės visi triumfavo.
Grįždamas namo Dovydas pasakė:
– Graži šventė – vasario 16-oji. Niekada nepamiršiu mūsų šalies Laisvės šventės.
Vertė Ruta Bloshtein
Parašykite komentarą