Parengė Ruta Bloštein
Kiekviena žmogaus gyvybės išgelbėjimo istorija yra unikali ir nepakartojama, įkvepianti ir stiprinanti tikėjimą, kad nepaisant, atrodytų, beviltiškų aplinkybių atsiranda asmenybių, nepasiduodančių visuotiniam pamišimui ir vertybių praradimui. Išgelbėti gyvybę – tai tartum sukurti naują gyvenimą. Tad pažvelkime, kokį pasakojimą apie žmogaus pasiaukojimo ir gerumo pasireiškimą vardan kitų „gimimo iš naujo“ mums atskleidžia knygose palikti ženklai.
Pradžioje… buvo kuklus, itin daug nesakantis spaudas, liudijęs apie kadaise buvusį knygos savininką: „Dr. H. Rolnikas“. Vėliau žvilgsnis nuslydo link nedideliame apskritime įrėminto subtiliai puošnaus ornamento. Atidžiau įsižiūrėjus, malonios raitytos linijos pamažu įgauna persipynusių raidžių „HJ“ formą. Ekslibrisas. Bet kieno?
Paprastai tikrinu išnyrančius iš praeities vardus – gal rasis kas nors daugiau paslėpto po šia šykščia informacija. Akimirka paieškų interneto jūroje, ir staiga užlieja galinga skaudžių praradimų ir tikro pasipriešinimo blogiui istorijos banga, jaudinantis pasakojimas apie neįtikėtiną žmogaus drąsą.
Dr. H. Rolnikas – tai advokatas Hiršas Rolnikas. Su žmona Taiba ir keturiais vaikais – Miriam, Maša, Raja ir Ruvimu (Ruviku) – gyveno Vilniuje, kai prasidėjo karas.
HJ – tai mokytojas Henrikas Jonaitis. Prieš karą gyveno Šopeno gatvėje, dirbo fizikos ir matematikos mokytoju Vilniaus I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje mokėsi ir Maša bei Miriam Rolnikaitės. O štai Marijos (Mašos) Rolnikaitės vardas labai gerai žinomas Lietuvoje ir užsienyje: savo Vilniaus gete rašyto dienoraščio pagrindu ji 1963 metais išleido knygą „Turiu papasakoti“ – vieną pirmųjų liudijimų apie Vilniaus getą, vėliau išverstą į daugelį kalbų.
Henrikui Jonaičiui (1913 07 15 – 1993 10 16) 1980 m. suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Daugiau apie šį šviesų žmogų galima paskaityti čia:
Parašykite komentarą