Keletas rankraštinio paveldo paminklų iš Vilniaus evangelikų reformatų sinodo archyvo

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto raštas, kuriuo visiems LDK gyvenantiems krikščioniškų tikybų bajorams suteikiamos lygios teisės. Vilnius, 1563 (LNMMB RKRS F101-31)

Pergamentų kolekcija – viena vertingiausių Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kolekcijų, saugomų Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Pergamente buvo rašomi svarbiausi raštai – valdovų privilegijos, donacijos, popiežių bulės, didikų raštai ir kt. Tai seniausi rašto paminklai, nuo kitų dokumentų besiskiriantys ne tik medžiaga (oda), bet ir išvaizda – pirmųjų raidžių (inicialų) ar net ištisų eilučių paryškinimu, teksto dekoracija, prikabinamais antspaudais.
Tarp 151 kolekcijos dokumento 12 yra patekę iš Vilniaus evangelikų reformatų sinodo archyvo Vilniuje. Septyni iš jų tiesiogiai susiję su evangelikų reformatų bendruomenėmis.
Svarbiausi dokumentai – dvi Žygimanto Augusto žemės privilegijos. Žemės privilegijos – tai vienašaliai didžiojo kunigaikščio bajorų luomui duoti raštai, kurie galiojo visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Iš žinomų 16 Žemės privilegijų kolekcijoje saugomos dvi. Tai 1563 m. birželio 7 d. Vilniuje suteikta privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų tikybų bajorų teises valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse (primename, kad 1413 m. Horodlės privilegija tokią teisę suteikė tik katalikams), be to, šios nuostatos turėjo būti įtrauktos ir į Antrąjį Lietuvos Statutą. 1568 m. liepos 1 d. Gardine duotu raštu valdovas patvirtino savo ankstesnę 1563 m. privilegiją, plačiau paaiškindamas ir išdėstydamas kunigaikščių teises. Atkreiptinas dėmesys į 1563 m. rašto puošnumą – jo invokacijos pirmoji raidė ir dokumento viršus rašyti juodu tušu bei paauksuota bronza, gausiai ornamentuoti. Abu dokumentai patvirtinti LDK didžiuoju antspaudu.

Šie raštai galėtų būti įvardinami kaip teisiškai garantuotos religinės tolerancijos pradžia LDK, kas nebūdinga to laikotarpio Europai – “tikra lietuvių bajorų disidentų Magna charta libertatum” – taip jie pristatomi leidinyje “Monumenta Reformationis Polonicae et Lithuanicae”, Vilnius, 1925, p.12.
Abi privilegijos 2015 m. įrašytos į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Rinkinyje yra dar vienas – 1683 m. vasario 20 d. Jono Sobieskio raštas, patvirtinantis Vladislovo IV Vazos 1633 m. liepos 20 d. privilegiją, patvirtintą Varšuvos seime 1640 m. ir suteikiančią Vilniaus miesto kitatikiams (t. y. evangelikams reformatams) teisę išpažinti savo tikėjimą, rinktis ir melstis savo bažnyčioje priešais Trakų vartus Vilniaus mieste.

Biržų ir Dubingių kunigaikščio, LDK lauko etmono Kristupo Radvilos ir jo žmonos Onos Kiškaitės Radvilienės fundacija Kėdainių evangelikams reformatams. Vilnius, 1631 (LNMMB RKRS F101-57)

XVI a. paplitus protestantizmui, Lietuvoje išsiskyrė evangelikų reformatų (kalvinistų) kryptis, atsirado jų bažnyčios. Nemažai LDK didikų ir bajorų perėmė naują tikėjimą ir aktyviai rėmė evangelikų reformatų bendruomenes. Tai iliustruoja Kolekcijoje saugomi 5 raštai: Ariogalos tijūnienės, Žemaitijos teisėjienės Kristinos Nonartaitės Kenstortienės 1618 m. rugpjūčio 2 d. fundacija Mackiškių (Lydos pavietas, dab. Baltarusija), Žemaitijos kaštelionienės Marušos Radziminskos Tolvaišienės 1629 m. rugpjūčio 18 d. – Šilėnų, LDK lauko etmono Kristupo Radvilos Jaunojo ir jo žmonos Onos Kiškaitės 1631 m. birželio 29 d. Kėdainių, Breslaujos maršalkienės Dorotos Zavišaitės Podbereskos 1638 m. vasario 6 d. Deltuvos bažnyčioms. Be to, išliko 1590 m. birželio 7 d. Viešvėnų tijūno Petro Stabrovskio mūrinio namo Vilniuje pardavimo evangelikų reformatų bendruomenei raštas, gausiai puoštas spalvotais ir paauksuotais ornamentais.
Trumpus visų Pergamentų kolekcijos dokumentų aprašus galima rasti adresu: http://pergamentai.mch.mii.lt/IstoriniaiLietDok/indexlt.lt.htm

Ariogalos tijūnienės Kristinos Kenstortienės fundacija evangelikams reformatams. Vilnius, 1618 (LNMMB RKRS F101-50)

Parengė Rima Dirsytė