Knygos raidos paroda Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje

Virtualios parodos atminties institucijose – populiari, daug naujų žinių ir įspūdžių jų lankytojams suteikianti veikla. Pristatome Prancūzijos nacionalinės bibliotekos (toliau– PNB) virtualią parodą „L’aventure du livre“, skirtą knygos raidos istorijai (http://classes.bnf.fr/) Kadangi informacija apie ją PNB svetainėje pateikiama prancūzų kalba – tikimės, kad paskaitę lietuvišką parodos anotaciją būtinai ją aplankysite.Už mums labai įprasto ir gerai žinomo objekto – knygos, slepiasi sudėtingas jos raidos kelias, kuris prasidėjo nuo molinės lentelės ir išsirutuliojo iki skaitmeninės knygos, nuo ritinio iki kodekso (dabartinės knygos formos), nuo papiruso iki pergamento, nuo popierinės knygos iki jos elektroninės laikmenos, nuo unikalaus ir vienetinio egzemplioriaus iki tūkstantinių tiražų. Parodoje apžvelgiami technologiniai, ekonominiai knygos vystymosi aspektai, o per juos stengiamasi atskleisti kultūros raidos pokyčius. Parodoje pristatomi rankraštiniai dokumentai, knygos, saugomi PNB. Greta pateikiamas ir išsamus dokumento aprašymas ar informacija apie tą laikmetį. Tekstus rengė žinomi Prancūzijos mokslininkai, knygų žinovai. Paroda suskirstyta į keletą skyrių:

„Les premiers supports“ pristatomos pirmosios medžiagos, ant kurių buvo rašomas tekstas. Priklausomai nuo šalies skyrėsi ir pati medžiaga. Molis buvo naudojamas Mesopotamijoje, papirusas – Egipte, ant bambuko rašė Kinijoje, Indijoje ir Pietryčių Azijoje tekstus raižė ant palmių lapų. Kiekviena civilizacija kūrė savo rašto tradicijas, naudodama jiems labiausiai prieinamas medžiagas. Pergamento panaudojimas, kuris įtakojo pačios knygos formos pasikeitimą nuo ritinio iki dabartinio knygos formato, sukėlė perversmą knygos istorijoje. Parodoje išsamiai apžvelgiama popieriaus atsiradimas ir jo pritaikymas.

„Le livre médiéval“ pristatomos rankraštinės knygos vystymasis viduramžiais, pateikiama žinių apie Paryžių, tapusį knygų centru XIII amžiuje, pirmąsias bibliotekas Karolio V-jo, kuris buvo žinomas ir kaip puikus bibliofilas, rūmuose. Gausu faktų apie Prancūzijos pirmąją moterį rašytoją Christine de Pizan, apie knygos meno evoliuciją.

„L’imprimerie“ daugiausia dėmesio skiriama spaustuvių atsiradimui, pirmiesiems spaustuvininkams, pirmosioms knygoms, išspausdintoms iki 1500 m., t.y. inkunabulams. Išskirti garsiausi to meto inkunabulai, kaip antai Dante Alighieri „La Commedia“, kurios 15 pirmųjų egzempliorių buvo išspausdinti Italijoje 1472-1497 metais, Hartmann Schedel knyga „Liber chronicarum“ arba „Weltchronik“, kurią Anton Koberger išspausdino 1493 m. liepos 12 d. Niurnberge. Vienas šios vertingos ir retos kronikos I laidos egzempliorių lotynų kalba yra saugomas ir mūsų bibliotekoje (Retų knygų fondas : R.XV:H.1). Pateikiama įdomių skaičių apie inkunabulus įvairių šalių bibliotekose, remiantis katalogu The Incunabula Short Title Catalog (http://www.bl.uk/catalogues/istc/index.html). PNB, turėdama virš 8000 įvairių inkunabulų užima trečiąją vietą pasaulyje pagal turimą jų kiekį, po Londono Britų bibliotekos (apie 10000 leidinių) ir Valstybinės Bavarijos bibliotekos Miunchene (apie 9500). PNB baigia parengti turimų bibliotekoje inkunabulų katalogą, kurį pradėjo ruošti 1971 m.

„Renaissance et Réforme“ apžvelgiama renesanso laikotarpio knyga, knygų prekyba, pirmieji knygų centrai Europoje, to meto knygų tiražai, kalbama apie išskirtinį atvejį – pirmąkart vertėjo teisių pripažinimą Katalonijoje 1533 metais poetui Joan Bosca, išvertusiam kūrinį „Courtisan de Castiglione“. Vertėjui pagal juridinį dokumentą buvo garantuojama 50% pelno nuo parduotų 600 knygos egzempliorių. Iki to laiko spaudiniai išskirtinai buvo leidėjų ar spaustuvininkų, o ne autoriaus nuosavybė.

„Grand Siècle“, apima laikotarpį nuo XVII a. pradžios iki 1715 m., kuris siejamas su karaliaus Liudviko XIV valdymo pabaiga. Šiame laikotarpyje stebimas sąstingis tipografijos, knygos meno raidoje. Tačiau auga knygų leidėjų korporacijos didžiuosiuose Prancūzijos miestuose, ypač Ruane ir Bordo. Leidėjai sulaukia palaikymo iš provincijos parlamentų. Suteiktų privilegijų dėka, pradedami leisti provincijos autorių kūriniai.

„Lumières“ pristatoma knygos evoliucija Švietimo epochoje, kuri tapatinama su XVII a. pabaiga ir XVIII amžiumi. Tekstais ir iliustracine medžiaga bandoma atsakyti į tokius klausimus, kaip antai: Kas yra švietimo epochos knygos objektas?, Koks knygos vaidmuo šioje visuomenėje, jos sklaida?, Kas jos skaitytojas?, Koks autorių vaidmuo? Maždaug iki XVIII a. antros pusės daugelis autorių nesistengė išsaugoti savo knygų rankraščių, išskyrus kilminguosius ir bažnyčios veikėjus, kuriuos jie saugojo savo archyvuose. Čia sužinosite, kad neišliko rankraščių autografai tokių rašytojų kaip Voltaire ir Charles de Montesquieu, nes dažniausiai tekstus jie diktuodavo savo sekretoriams. Neišliko autografai ir gerai žinomų autorių tokių kaip pasakėčių meistro La Fontaine, Pierre Corneile, Jean Racine, Jacques-Bénigne Bossuet, François Fénelon. Išskirtina, kad XVIII a. literatūriniuose rankraščiuose atsiskleidžia autorius. 1777 m. rugpjūčio 30 d. karaliaus Liudviko XVI įsakymu Valstybės taryba priima sprendimus, reglamentuojančius autoriaus teises atskiriant jas nuo leidėjo teisių.

„Le livre industriel“ pristatoma knyga pramonės amžiuje. XIX amžiuje įvyksta pasikeitimai intelektualinėje, ekonominėje, techninėje plotmėje. Poligrafijos technikos naujovės įtakoja knygų leidybą ir prekybą, auga ir skaitytojų ratas. Visi knygos gamybos procesai pradedant popieriumi ir baigiant knygos įrišimu yra mechanizuoti. Visa tai leidžia didinti knygų tiražą, jos tampa pigesnes, atsiranda leidinių įvairovė. Šiame amžiuje įvyksta dideli pokyčiai ir iliustracijų pateikime. Technikos progreso dėka keičiasi ir knygos formatas, atsiranda albumas, kurio sąvoka pirmiausia buvo siejama su litografijų rinkiniu, keičiasi ir paties leidėjo funkcijos.

„Le livre contemporain“ daugiausia dėmesio skiriama šiuolaikinės knygos raidai – kaip vystėsi knyga Prancūzijoje Pirmojo Pasaulinio karo metais, kaip vyko leidėjų kooperavimasis. Tuo metu suklesti tam tikros literatūros rūšys, tokios kaip literatūra jaunimui, detektyvinis romanas. Kalbama ir apie kišeninio formato knygos pasirodymą, kūrinių cenzūrą Antrojo Pasaulinio karo metais. 1950 m. Prancūzijoje dominuoja tokios leidybos bendrovės kaip Hachette, Larousse, Flammarion, Galimard, vyksta pokyčiai leidybos bendrovėse, ypač devintajame dešimtmetyje, kinta knygų platinimo būdai.

„Le livre numérique“ pristatomi knygos formato pasikeitimai, analizuojami knygų skaitmeninimo būdai, prieiga prie skaitmeninių knygų, renkantis multimedijos priemones. (VykdantGutenbergo projektą (plačiau http://www.gutenberg.org/ ), skaitmeninimas prasidėjo 1971 m. Ilinojaus universitete JAV). Prancūzijoje skaitmeninė biblioteka Gallica (http://gallica.bnf.fr/) 1998 m. turėjusi 2500 suskaitmenintų leidinių, 2010 m. jų kiekį padidino iki 180000 egzempliorių.

Ši paroda – tai dar vienas žingsnis virtualioje erdvėje pristatyti knygos nueitą kelią, akcentuojant knygos raidą Prancūzijoje. Ji turėtų sudominti tiek knygų žinovą, tiek ir eilinį skaitytoją.

Parengė,
Dalia Tarailienė
vyresnioji redaktorė