Nauji leidiniaiNew books

Lituanikos skaityklos fondus papildė nauja istoriko Christopho Dieckmanno dviejų tomų studija „Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944“ (Vokiečių okupacinė politika Lietuvoje 1941-1944). Tai didelės apimties (1692 p.) darbas, parengtas remiantis gausiais Lietuvos, Vokietijos, Rusijos archyviniais dokumentais bei kitais istorinias šaltiniais, nušviečiantis vokiečių nusikaltimus, vykdytus okupuotoje Lietuvoje II-ojo pasaulinio karo metais. Šis laikotarpis mūsų šaliai kainavo apie 420.000 žmonių gyvybių. Studijoje trumpai pristatoma ir nepriklausomos Lietuvos kūrimosi istorija bei sovietinė okupacija 1940-1941 m. Plačiausiai ir išsamiausiai analizuojamas vokiečių okupacijos laikotarpis – Lietuvos ūkinė, politinė, teisinė, kultūrinė situacija okupacijos sąlygomis. Daugiausia dėmesio studijoje skirta Lietuvos žydų likimui. Pateikiama gausi informacija ne tik apie masines žudynes Kaune ir Vilniuje, bet ir apie daugybę getų, darbo stovyklų, veikusių 1941-1944 m. Lietuvos provincijoje.

Šia studija autorius tęsia savo tyrimus holokausto tema. Ch. Dieckmannas yra knygų „ Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį“ su S. Sužiedeliu ir „Karo belaisvių ir civilių gyventojų žudynės Lietuvoje, 1941-1944“ su V. Toleikiu ir R. Zizu bendraautorius bei eilės straipsnių autorius.

 

Lituanica Department collection appended with a new german historian Christoph Dieckmann two volume studie „Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944“ (German ocupation politics in Lithuania 1941-1944). This great amount (1692 pages) book is produced from generous Lithuanian, German and Russian archive documents and other historical sources and tells about german crimes prosecuted in occupied Lithuania during the second World War.

 

Mokslinė konferencija „Lietuvių tapatumo kaita egzilio kultūroje“

Š.m. balandžio 27 d. VDU Lietuvių išeivijos institute vyko mokslinė konferencija „Lietuvių tapatumo kaita egzilio kultūroje“. Tarpdalykinė konferencija buvo skirta lietuvių tapatumo kaitos egzilio kultūros kontekste tyrinėjimui ir pristatymui. Moksliniuose pranešimuose analizuota XIX- XXI a. lietuviškosios egzilinės tapatybės raiška kultūrinėje, istorinėje, lingvistinėje, sociologinėje srityse. Lietuvos bei užsienio šalių tyrėjai pateikė savo įžvalgas, apibendrintas mokslinių tyrimų išvadas bei naujų mokslinių teorijų teikiamas galimybes analizuojant turimus su lietuvių (e)migracija ir tautine tapatybe sietinus šaltinius.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje pristatė pranešimą „Lietuviškojo tapatumo raiška egzilio akademinėje spaudoje: žurnalas „Lituanus“. Išsamiau apie konferenciją >>>