Prieš 500 metų Vakarų pasaulis gyveno pagal Dievo sukurtą planą. Siekdama šį planą perprasti, žmonija pradėjo abejoti tradicinėmis viduramžiškomis nuostatomis, ėmėsi rizikos – drąsaus ir laisvo mąstymo. Ryžtingą žingsnį su 95 tezėmis bažnytinėje aplinkoje pademonstravęs Martynas Liuteris tapo simboline ankstyvųjų Naujųjų laikų figūra, žyminčia gausybę naujų procesų: globalizaciją, medijų revoliuciją, naujų socialinių tinklų kūrimąsi ir t.t. J. Gutenbergo apie 1450 m. išrasta spauda leido dauginti ir plisti knygoms – kiekvienai iš jų kiekviename Europos krašte kalbėti savo nauju balsu ir skleisti drąsias idėjas. K. Kolumbas 1492 m. atrasdamas Ameriką praplėtė globalų pasaulio ribų suvokimą. M. Kopernikas apie 1540 m. sukurdamas heliocentrinę saulės sistemos teoriją praplėtė universalias visatos ribas. Pasaulis tapo kitoks – įvairesnis, komplikuotas ir atviras.
Pristatoma prieš viduramžišką pasaulio suvokimą maištaujanti knyga, kuri plečia ir išorinio, ir vidinio pasaulio ribas. Tai pirmoji Abiejų Tautų Respublikoje pasirodžiusi kosmografija – pirmoji visuotinė enciklopedinio pobūdžio pasaulio istorija, pristatanti išsamų geografinį pasaulio vaizdą ir istorinę žmonijos raidą. Drąsios minties ir plataus akiračio Martynas Bielskis (1495–1575), kaip krikščionybei pavojingas autorius, buvo įtrauktas į draudžiamųjų knygų sąrašą. Knyga išspausdinta įvairių konfesijų daugiakultūrėje visuomenėje tuo metu paplitusia lenkų kalba, pavadinimu „Kronika tho iesth Historya swiata“ („Kronika, arba viso pasaulio istorija“) (1564).
Kviečiame pasigrožėti pasaulio žemėlapiu, iliustruotu undinėmis, Zodiako ženklais ir fantastinėmis būtybėmis.
| Data | rugpjūčio 9 d. – rugsėjo 8 d. |
| Vieta | atrijus, prie M. Mažvydo skulptūros, III a. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |