Mėnuo: 2018 gegužės

Lietuvių kalbos dienai paminėti : lietuvių kalbos tyrinėtojai, kurių archyvai saugomi Nacionalinėje bibliotekoje

Rima Dirsytė,

Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja

Lietuvoje  gegužės 7 d. žinoma kaip spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga norėtume prisiminti žinomus lietuvių kalbos tyrinėtojus, kurių archyvai saugomi Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Pirmiausia paminėsime „vyriausią“ kalbininką – teologą Kazimierą Jaunių (1848–1908). Jo archyve (F23, 80 saug. vien.) tarp kitų dokumentų galima rasti nemažai  rankraščiais išlikusių lingvistikos darbų ir įvairių užrašų, be to, likę nemažai knygų su daugybe smulkia rašysena paliktų K. Jauniaus pastabų. Buvęs rankraštyno darbuotojas tautosakininkas Stasys Skrodenis 1972 m. parengė katalogą „Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinis palikimas“. Dokumentai į biblioteką pateko 1941 m. iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos.

F23-57 Simono Daukanto knyga „Budą senowęs-lëtuwiû kalnienû ir źamajtiû“ , Petropilie, 1845 su Kazimiero Jauniaus rankraštinėmis pastabomis.

Peterburge kurį laiką K. Jauniaus moksliniu sekretoriumi dirbo kitas  žymus lietuvių kalbos tyrinėtojas, profesorius Kazimieras Būga (1879–1924). K. Būgos veikaluose nagrinėjamos beveik visos lietuvių kalbos mokslo sritys.  Reikėtų priminti, kad jis pradėjo rengti akademinį lietuvių kalbos žodyną. Svarbu paminėti, kad  kalbininkas atkūrė lietuviškas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų formas. Skyriuje saugomo archyvo  (F22, 303 saug. vien.) medžiaga įvairi –  asmens dokumentai, kalbos mokslo darbai, gausi korespondencija, keletas nuotraukų, šeimos dokumentų. Juos bibliotekai perdavė giminės.

Toliau skaityti „Lietuvių kalbos dienai paminėti : lietuvių kalbos tyrinėtojai, kurių archyvai saugomi Nacionalinėje bibliotekoje”

Valstybingumo erdvėje gegužės mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome gegužės mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Gegužės 4 d. 14 val.: Skaitmeninio meno paroda „Lietuvai 100: „Level up“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma skaitmeninio meno paroda „Lietuvai 100: „Level up“. Tai Nacionalinės bibliotekos ir Lietuvos skaitmeninio meno bendruomenės „Level up“, susibūrusios „Facebooke“, bendradarbiavimo rezultatas. Šiuo projektu buvo siekiama suburti draugėn skaitmeninių darbų dailininkus, iliustruotojus, 3D modeliuotojus, skulptorius ir įkvėpti savaip interpretuoti Lietuvos istoriją. Visi jie buvo pakviesti dalyvauti skaitmeninio meno konkurse Lietuvos valstybingumo šimtmečio tema. Pirmąją vietą konkurse užėmė Justino Ališausko darbas „Lituanica“, antroje vietoje liko Vaiginto Pakenio „Baltijos kelias“, o trečioje – Andriaus Čiukšio „Madagaskaras“. Tarp prizininkų taip pat pateko Dovydo Čiuplio „Lituanica“, Gedimino Skyriaus „Nepriklausomybės kovos“, Jono Kupės „Viltis Sibire“, Jono Špokos „Roko maršas“, Juozapo Špokos „Partizanas Kraujelis“, Silvijos Vaičikonytės „Dukra, nepažįstanti tėvo“ ir Tomo Misevičiaus „Pope Visit“.

Organizatorių ir vertinimo komisijos sprendimu parodoje „Lietuvai 100: „Level up“ bus eksponuojami visi 26 konkurso sąlygas atitinkantys darbai.

Ekspozicija veiks iki gegužės 18 dienos. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje gegužės mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Gegužės 11 d.: diskusija, skirta Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kūrybai

Šiais metais minime 125-ąsias architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) gimimo metines. V. Landsbergis-Žemkalnis – vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. Lietuvos architektų, įgyvendinęs daugiau kaip 150 projektų Lietuvoje ir užsienyje. Ilgametė architekto kūryba atspindi įvairius Lietuvos istorijos ir architektūrinės aplinkos formavimo etapus: tarpukario Kauno ir miestelių modernizavimą, 1939 m. atgauto Vilniaus pertvarkymą sovietinės ir nacių okupacijos metais, išeivijos architektūrines nuostatas, asmeninę praktiką Australijoje ir veiklą sugrįžus į sovietinę Lietuvą 1959 metais. Architektas sukaupė ir perdavė Lietuvos literatūros ir meno archyvui vertingą XX a. Lietuvos architektūros istorijos šaltinį – savo darbų ir dokumentų rinkinį. Šiuos itin vertingus kultūros paveldo ir istorijos dokumentus Lietuvos literatūros ir meno archyvas nori pristatyti visuomenei.

Šių metų rugsėjį Lietuvos literatūros ir meno archyvas Kaune organizuoja parodą V. Landsbergio-Žemkalnio kūrybai pristatyti. Ta proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama apskritojo stalo diskusija, skirta įvairiems architekto kūrybos laikotarpiams ir architektūriniam palikimui aptarti.

Diskusijos dalyviai:

  • Jolita Kančienė – architektūros istorikė, monografijos, skirtos V. Landsbergio-Žemkalnio kūrybai, autorė (kalbės apie architekto kūrybą Lietuvoje);
  • prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė – dailės istorikė ir kritikė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus dailės akademijos profesorė (kalbės apie V. Landsbergio-Žemkalnio studijas Romoje);
  • dr. Karolis Kučiauskas – istorikas, Energetikos ir technikos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas, Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojas (kalbės apie V. Landsbergio-Žemkalnio veiklą Vilniuje).

Diskusijos moderatorė – architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė.

Kultūros specialistus ir visus susidomėjusius kviečiame pasiklausyti ir padiskutuoti.

Trumpai apie renginį

Data gegužės 11 d.
Laikas 17 val.
Vieta Valstybingumo erdvė. II a.
Trukmė apie 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Partneris Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Gegužės 8 d.: Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus leidinio „Maršalo lazda“ pristatymas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į M. K. Sarbievijaus leidinio „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ sutiktuves.

 Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Mathias Casimirus Sarbievius, Maciej Kazimierz Sarbiewski, 1595–1640) – jėzuitas, literatūros teoretikas ir kūrėjas, pamokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius, XVII a. visoje Europoje išgarsėjęs kaip vienas žymiausių lotyniškai rašančių poetų. Jo kūrybinė veikla (poezija, poetikos, retorikos ir mitologijos veikalai) plačiai tyrinėta lenkų ir lietuvių mokslininkų, tačiau mažiau dėmesio skirta jam, kaip pamokslininkui. M. K. Sarbievijaus laidotuvių pamokslas „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ (Laska marszałkowska na pogrzebie Jana Stanisława Sapiehi, marszałka wielkiego W. X. L.), išleistas 1635 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje, yra vienintelis išlikęs šio autoriaus pamokslas lenkų kalba, Lietuvos ir Lenkijos tyrėjų jis vertinamas kaip puikus Baroko retorikos ir pamokslininkystės pavyzdys. Toliau skaityti „Gegužės 8 d.: Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus leidinio „Maršalo lazda“ pristatymas”

Muzikinis spektaklis „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“

Gegužės 15 d. 16 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į muzikinį spektaklį „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“, kurį pastatė Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubas. Spektaklyje, kuriuo pagerbiamas M. Mažvydas ir jo „Katekizmas“, skamba hiphopo ir repo muzika iš Lin-Manuel Mirandos miuziklo „Hamilton“.

Spektaklis sukurtas pagal Justino Marcinkevičiaus tekstus, juo siekiama pristatyti „Katekizmą“ taip, kad jaunimas suprastų – Mažvydas gali būti jų herojus! Miuziklo veikėjai visus įpareigoja gyventi taip, „kad žodžio tarnyba išliktų ir mūsų kalba persiduotų būsimoms kartoms“, nes nuo šios tarnybos M. Mažvydas nėra atleidęs nė vieno. Ačiū tau, Marčiau!

Spektaklio vedėjas – Deividas Jučas. Atlikėjai – Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo nariai. Režisierė, spektaklio autorė – Violeta Serbintienė. Spektaklis bus rodomas Nacionalinės bibliotekos III a., erdvėje prie vitražo