1908 m. sausio 27 d. gimė Antanas Maceina, vienas iškiliausių Lietuvos filosofų. Kiek rečiau prisimenama, kad Maceina buvo ir poetas, pasirašinėjo Antano Jasmanto pseudonimu. „Jasmanto eilėraščiai sukasi tame pačiame katalikiškojo (ar plačiau — krikščioniškojo) egzistencializmo rate, iš kurio retai teiškrypsta ir Maceinos filosofiniai interesai. Tačiau Maceina-Jasmantas neperžengia linijos, anapus kurios filosofija virsta prastu menu, o poezija — prastu metafizinių ar etinių teiginių perpasakojimu. Jis aiškiai junta ne tik tų dviejų sričių giminystę, bet ir jų priešingybę. O tai rodo, jog abiejose srityse jis yra saviškis“, – 1983 m., minint A. Maceinos 75 metų sukaktį, rašė poetas Tomas Venclova. [1]
„Poezijos objektas — giliausia šio žodžio prasme — yra būtis. Tai ją poetas pergyvena savo intuicijose ir regėjimuose. Tai ją jis reiškia savo vaizdais ir simboliais. Tai ji sudaro giliausią kiekvieno veikalo turinį“, – teigė pats A. Maceina. [2]
Maceinos-Jasmanto poezija pasidomėti padės „Epaveldas“:
Gruodas / Antanas Jasmantas. – 1965
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003019509
Klajūnas / Antanas Jasmantas. – 2001
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002975511
[1] Tomas Venclova, „Metafizinis poetas.“ Aidai, 1983. Prieiga per internetą:
http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=7205&Itemid=477
[2] Tatjana Maceinienė, Pradžioje buvo Žodis… : pokalbiai su Antanu Maceina-Jasmantu apie poeziją. Vilnius : Apostrofa, 2004, p. 22.