Kamilė BUTKUTĖ (16 m.): Williamo Shakespeare’o „Raštų“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

16–19 metų jaunimo kategorija


Autorės knygų lentyna

Yra kapinės, į kurias patenku ne tik per Vėlines, bet kiekvieną kartą, kai atsiverčiu „Viljamo Šekspyro raštus“.

Keistos, senovinės XVI–XVII a. „V. Šekspyro raštų“ kapinės yra Anglijos mieste Stratforde prie Avono. Jose palaidota daugybė žmonių iš įvairiausių šalių nuo Danijos iki Kipro. Pačiame kapinių priekyje matyti du besiglaudžiantys antkapiai su užrašais Romeo ir Džuljeta. Po Romeo vardu parašyta „Mirė nuo nuodų“, o po Džuljetos – „Nusidūrė durklu“. Kairiau stovi nuodų buteliuko formą primenančių antkapių eilė: karaliaus Hamleto, jo sūnaus Hamleto, karalienės Gertrūdos, karaliaus Klaudijaus, Laerto, karalienės Kleopatros. Dešinėje išsirikiavusi kita eilė paminklų: karaliaus Dunkano, Dunkano sargybinių, Banko, ledi Makduf, jos sūnaus. Ant visų parašyta: „Nužudyti Makbeto ir / ar jo noru“. Eilės pabaigoje du pačių Makbetų antkapiai, papuošti karūnomis. Ant jų pažymėta, kad ledi Makbet nusižudė pati, o lordas buvo nužudytas Makdufo. Keletas paminklų turi keistų elementų, pavyzdžiui, Chirono ir Demetrijaus antkapiai yra apdėlioti pyragais, ant Lavinijos antkapio išraižytos nukirstos rankos ir liežuvis. Tolėliau stovintį Glosterio antkapį puošia nupieštos išdurtos akys, nors jis „Karaliuje Lyre“ mirė iš sielvarto, kaip ir pats karalius bei Enobarbas iš kūrinio „Antonijus ir Kleopatra“. Kapinių gale boluoja tamsūs, voratinkliais apipinti nelankomi kapai. Ten tūno Jago, karaliaus Ričardo III ir Tito Androniko antkapiai, slepiantys žiaurių žudikų kūnus. Iš šios tamsios, šiurpios vietos per visas kapines teka upelis. Šalia jo didingas antkapis su užrašytu vardu Ofelija. Saulė šildo tolėliau esančius tyrų žmonių, kaip Dezdemona, Kordelija, Antigonas, bandžiusių kitus apsaugoti, antkapius. 

Ant kapinių vartų matyti išblukęs užrašas, išlydintis kiekvieną kapinių lankytoją: „Rytoj… Ir vėl rytoj… Ir vėl rytoj… Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos link nužymėtos kiekvienam ribos.“


 Anotuojamas knyga: William Shakespeare, „Raštai“.

Kalba neredaguota.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.