Parengė V.B., padėjo A.M.
„Viena tiesa yra universaliai pripažinta, būtent, kad jaunam vyrui, valdančiam gerokai turto, yra reikailnga [reikalinga] žmona“, – taip Kanados lietuvė Stasė Prapuolenytė (1913– 2002) išvertė vieną žymiausių sakinių pasaulio literatūros istorijoje[1]. (Originalo kalba: „It is a truth universally acknowledged, that a single man in possession of a good fortune, must be in want of a wife.“) Juo prasideda anglų rašytojos Jane Austen, kurios 250-metis minėtas 2025-aisiais, romanas „Puikybė ir prietarai“ (angl. „Pride and Prejudice“). Šia proga siūlome pasidomėti sakinio vertimais Kanadoje, jo vertėjomis ir dar šiuo bei tuo.
1956-aisiais žurnalas „Moteris“, ėjęs Kanadoje, publikavo trumpą ištrauką iš „Puikybės ir prietarų“ – išverstą pirmąjį skyrių[2]. Nurodyta, kad tekstą „sulietuvino S.P.“[3]. Už inicialų beveik neabejotinai slėpėsi minėtoji Prapuolenytė, tuometė žurnalo „Moteris“ redaktorė. Kiek anksčiau, 1953 metais, žurnale „Aidai“ ji publikavo straipsnį „Didžiausioji anglų beletristė Jane Austen“ [4]. „Jane Austen yra viena iš populiariausių moterų rašytojų anglų literatūroje. Jos populiarumas nėra pigus: savo srityje ji yra pirmos eilės kūrėja – menininkė. Ji yra davusi anglų literatūrai puikiai išbaigtą šeimos gyvenimo romaną“, – rašė straipsnio pradžioje[5]. Prapuolenytė turbūt jau puikiai mokėjo anglų kalbą. Gavusi stipendiją, 1939 m. išvyko studijuoti į Britaniją (remiantis nekrologu, kurį 2003 m. publikavo Kanados lietuvių laikraštis „Tėviškės žiburiai“, studijavo anglų ir vokiečių kalbas), į tėvynę nebegrįžo. 1952 m. pasiekė Kanadą: joje turėjo lietuvių draugų, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukusių į Vakarus, be to, čia gyveno jos pusbrolis su šeima[6]. Rašė poeziją, išleido rinkinį „Mieli žodžiai“[7].
1986-aisiais „Moteris“ publikavo ilgesnę ištrauką iš „Puikybės ir prietarų“ – jau du skyrius[8]. Juos išvertė Nora Kulpavičienė (1923–2006), kita žurnalo „Moteris“redaktorė. Čia sakinio vertimas skamba taip: „Plačiai yra pasklidusi nuomonė, kad nevedusiam vyrui, valdančiam didelius turtus, yra reikalinga žmona.“[9] Ilgametė „Moters“ redaktorė Kulpavičienė nebuvo vertėja, tačiau, kaip ir daug kitų jos kartos Šiaurės Amerikos lietuvių, neapsiribojo viena veiklos sritimi: Lietuvoje studijavo humanitarinius mokslus, po karo Vokietijoje baigė architektūros studijas, Kanadoje dirbo pagal profesiją, taip pat ėmėsi žurnalistikos ir fotografijos[10]. „Moters“ numeryje, kuriame pasirodė Kulpavičienės išversti skyriai, taip pat publikuotas Kanados lietuvės Laimos B. Kurpienės (1938–1998) straipsnis „Vakarykštis pasaulis: žvilgsnis į 19 šimtmečio moterų rašytą literatūrą Anglijoje“[11]. Kurpienė pagal išsilavinimą – ekonomistė, daug metų dirbo Kanados lietuvių laikraštyje „Tėviškės žiburiai“, domėjosi menais[12].
Minėtame pokariu „Aiduose“ pasirodžiusiame straipsnyje Prapuolenytė rašytoją apibūdino kaip „didelę kūrėją, mums taip mažai begirdėtą“[13]. Galbūt Austen buvo menkai žinoma naujai emigrantų iš Lietuvos bangai, vadinamiesiems dipukams (angl. displaced persons – DP) – žmonėms, kurie visą arba dalį išsilavinimo įgijo tarpukario Lietuvoje arba dar carmečiu, pasitraukė į Vakarus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Vadinamieji grynoriai[14], ankstesnės bangos emigrantai, Šiaurės Amerikos lietuvių periodikoje Austen, kad ir probėgšmais, vis paminėdavo. Pirmasis paminėjimas, kurį pavyko aptikti, – iš 1913 metų. Austen paskirta pastraipa Sufragistės slapyvardžiu pasirašytame tekste „Pirmieji moterių žingsniai literaturoj“ laikraštyje „Katalikas“[15]. Sufragistė pabrėžė, kad Austen buvo labai išsilavinusi: „Jane buvo perskaičiusi visas gerąsias kningas anglų kalboj. Paskui išmoko francuzų ir italų kalbas ir studijavo tų kalbų literatūrą. Ji parašė daug veikalų, kurie ant visados ingijo sau vietą literatūroj. Nei vienas tų laikų rašytojų neišreiškė taip gerai kaimiečių gyvenimo.“[16] Lietuvius anglosaksiškose šalyse neišvengiamai veikė jų kultūrinis kontekstas, literatūros kanonas.
O dabar trumpam sugrįžkime į Lietuvą. Šio teksto autores labai nustebino tai, kad Lietuvoje Austen knygų vertimai pasirodė itin vėlai – pirmoji lietuvių kalba išėjusi Austen knyga yra 1997 metais išleista „Ema“[17] (galbūt vertimų būta periodinėje spaudoje – tam reikėtų gilesnio tyrimo). 1998-aisiais leidykla „Charibdė“ išleido Jūratės Juškienės išverstą knygą „Puikybė ir prietarai“. Kitaip tariant, nors autorė gimė prieš ketvirtį tūkstantmečio, jos knygos lietuvių kalba pasirodė prieš ketvirtį šimtmečio. Sovietmečiu Lietuvoje vertimų cenzūra prasidėdavo nuo griežtos knygų atrankos: lietuvių kalba pasirodydavo tik tie Vakarų literatūros vertimai, kurie jau buvo išėję rusų kalba[18]. Visgi, remiantis literatūros tyrėjos Gabriellos Elinos Imposti tekstu apie Austen recepciją Rusijoje, nors Austen nebuvo populiari tarp kritikų ir vertėjų caro metais, būtent sovietiniu laikotarpiu ji pradėta vertinti pozityviau – juk rašė realistine maniera, ironiškai vaizduodama „provincijos buržuaziją“. „Puikybė ir prietarai“ rusų kalba pasirodė 1967 metais[19]. Trumpai tariant, reikalai čia gerokai painesni, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Puikybės ir prietarų“ vertimų Lietuvoje – taip pat bent keli. Palikime detalesnius narpliojimus ateities tyrimams. Vertimai populiarūs tarp skaitytojų: sprendžiant iš to, kad Nacionalinės bibliotekos bendruosiuose fonduose kai kurių leidimų gali tekti palaukti, o sąlyginai naujas, 2020-aisiais išėjęs puošnus leidimas (serija „Pegaso kolekcija“, Romualdos Zagorskienės vertimas), kurį pavyko gauti iš bendrųjų fondų, jau taip aptrintas, kad viršelyje neįmanoma įskaityti pavadinimo, autorės vardas ir pavardė taip pat beveik pranykę. Tad, nors vertimai buvo vėlyvi, Lietuvos skaitytojams jie tikrai reikalingi.
Su Austen kūrybos pėdsakais susiduria net ir tie, kurie dar neskaitė ir gal niekada neskaitys jos knygų: moters, gimusios XVIII amžiuje, kūrinai vis iš naujo suspindi šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje. Pavyzdžiui, „Puikybė ir prietarai“ įkvėpė rašytoją Helen Fielding, kai ši, pradėjusi rašyti „Bridžitos Džouns dienoraštį“ teturėjo paskirus segmentus. Ji, kaip ir daugybė kitų BBC žiūrovų, be galo susižavėjo mini serialu „Puikybė ir prietarai“ (1995, rež. Simonas Langtonas), romano ekranizacija. „Aš pavogiau siužetą [plot]. […] Pamaniau, kad Jane Austen neprieštarautų – be to, ji mirusi“, – vėliau juokdamasi papasakojo viename interviu BBC[20]. Minėtame mini seriale poną Darsį, pagrindinės herojės jausmų objektą, vaidina talentingasis Colinas Firthas. Jis suvaidino ir šiuolaikinės londonietės jausmų objektą Marką Darsį H. Fielding romanų ekranizacijose. 2025 m. NETFLIX pranešė, kad filmuojamas naujas mini serialas „Puikybė ir prietarai“, jį režisuoja Euros Lyn [21]. Regis, snobizmas, veidmainystė ir kitos ydos yra amžinos, o J. Austen sugebėjo jas aprašyti itin taikliai ir sąmojingai.
[1] Jane Austen, „Naujas kaimynas“, sulietuvino S. P., Moteris 1 (1956): 8.
[2] Ten pat, 8–9.
[3] Ten pat, 9.
[4] S. Prapuolenytė, „Didžiausioji anglų beletristė Jane Austen“, Aidai 4 (1953): 182.
[5] Ten pat.
[6] „Klajojusi po pasaulį iškeliavo: a. a. Stasė Prapuolenytė-Bunker (1913–2002)“, Tėviškės žiburiai, balandžio 22, 2003; Stasė Prapuolenytė, „Poezija“, [su prierašu apie autorę], Lietuvių dienos 9 (1957): 9.
[7] [Schongau]: Venta, 1956.
[8] Jane Austen, „Iš „Pride and Prejudice“, iš anglų kalbos išvertė N. Kulpavičienė, Moteris 6 (1986): 10–12.
[9] Ten pat, 10.
[10] Lithuanians in Canada = Les lituaniens au Canada, sudaryt. Pr. Gaida, S. Kairys, J. Kardelis, J. Puzinas, A. Rinkūnas, J. Sungaila (Ottawa: Lights Printing and Pub. Co. Ltd., 1967), 222; Aldona Ruseckaitė, „Nora Kulpavičienė niekada nerašė apie mirtį, tik apie darbus…“, Literatūra ir menas, vas. 24 (2006): 5.
[11] Laima B. Kurpienė, „Vakarykštis pasaulis: žvilgsnis į 19 šimtmečio moterų rašytą literatūrą Anglijoje“, Moteris 6 (1986): 8–9.
[12] Vincas Kolyčius, „Kai mirtis nebaugina… A. a. Laima Bulvičiūtė-Kurpienė (1935–1998)“, Tėviškės žiburiai, lapkričio 10, 1998.
[13] Prapuolenytė, „Didžiausioji anglų beletristė…“.
[14] XIX a. pabaigos–XX a. pradžios ekonominė emigracija. Plačiau apie tai: https://iseivijosinstitutas.lt/lietuviai-pasaulyje/.
[15] Sufragistė, „Pirmieji moterių žingsniai literaturoj“, Katalikas, gegužio 22, 1913.
[16] Ten pat.
[17] Jane Austen, Ema, iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė ir Milda Keršienė (Vilnius: Tyto alba, 1997); Regina Rudaitytė, „Jane Austen“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, /https://www.vle.lt/straipsnis/jane-austen/
[18] Nijolė Maskaliūnienė, „Nematoma vertimų cenzūra“, Šiaurės Atėnai, vasario 28, 2025. https://www.satenai.lt/2025/02/28/nematoma-vertimu-cenzura/ .
[19] Gabriella Imposti, „The Reasons for an ‘Absence’: Jane Austen’s Reception in Russia“, iš Re-Drawing Austen: Picturesque Travels in Austenland, sudaryt. Beatrice Battaglia ir Diego Saglia (Naples: Liguori, 2004), 369–76.
[20] „Bridget Jones vs Pride and Prejudice“, BBC, paskelbta 2013 m. sausio 28 d., https://www.bbc.com/news/av/entertainment-arts-21204956
[21] „Final Cast Announced for Dolly Alderton’s Pride and Prejudice“, NETFLIX, paskelbta 2025 m. spalio 28 d., https://www.netflix.com/tudum/articles/pride-and-prejudice-cast-photos-release-date-news