Parengė Rima Dirsytė
Ne vieno protestantų kunigo, lietuvių raštijos kūrėjo, valstybės ar visuomenės veikėjo Alma Mater – Karaliaučiaus universitetas, pasitinkantis 480 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių ir garsiausių Vidurio Europos universitetų, veikęs 1544–1945. Jį įkūrė Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis (lot. Albert), todėl dar vadintas Albertina. Universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. rugpjūčio 14 d. Knypavos saloje.
Ne mažiau garsi Karaliaučiaus universiteto biblioteka, įkurta 1542 m. kartu su aukštesniąja akademine mokykla – partikuliaru, universiteto pirmtaku. 1827 m. ji sujungta su Pilies biblioteka ir pavadinta Karaliaučiaus karališkąja ir universiteto biblioteka, 1918–1944 m. – Karaliaučiaus valstybine ir universiteto biblioteka.
Antrojo pasaulinio karo metais žuvo daug kultūros ir meno vertybių. Ypač kritiškoje padėtyje atsidūrė Karaliaučiaus kultūrinis paveldas. Tad pokariu Lietuvos mokslo darbuotojai surengė keletą ekspedicijų knygoms ir rankraščiams bei kitiems archyviniams dokumentams gelbėti. Dalis jų pateko į Kaune veikusią Valstybinę centrinę biblioteką (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).
Karaliaučiaus knygas atpažįstame pagal ekslibrisus, lipdes ar rankraštinius įrašus ir signatūras. Šiuos knygų ženklus galite pamatyti bibliotekos proveniencijų internetinėje svetainėje.
Be to, 1718–1944 m. Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras. Jame pirmą kartą aukštojoje mokykloje lietuvių kalba dėstyta kaip savarankiška disciplina.
Dauguma archyvinių dokumentų paskirstyta į du fondus: Klaipėdos krašto istorinių aktų (F104) ir Mažosios Lietuvos istorinių aktų (F103) kolekcijas. Pastarojoje yra išlikę universiteto bei bibliotekos dokumentai. Abiejų fondų dokumentai yra suskaitmeninti ir patalpinti portale epaveldas.lt.
Į Pergamentų kolekciją (F101-18) pateko prancūzų teologo, vienuolio augustinijono, kardinolo Hugo de Folieto (Hugues de Fouilloy, XII a. pr.–1173/74) knygos „Apie sielos tvirtovę“ (De Claustro Anime) nuorašas. Keturių dalių veikalas parašytas apie 1160 m. Jo pagrindas – biblinių tekstų interpretacija remiantis Istorinėmis, Išminties, Pranašų knygomis ir Naujuoju Testamentu – Evangelijomis, Apaštalų laiškais, Apokalipse. Šis egzempliorius pirmiausiai buvo Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo III (1770–1840) nuosavybė, nuo XIX a. saugotas Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje. Tai yra seniausia Nacionalinėje bibliotekoje saugoma knyga.
Tarp inkunabulų (lot. incunabula – lopšys, vystyklai) – nuo spaudos išradimo iki 1500 m. gruodžio 31 dienos imtinai išleistos knygos) išsiskiria vokiečių humanisto Sebastiano Branto (1457/8-1521) satyra „Kvailių laivas“ (lotyniškas veikalo vertimas Stultifera Navis, Basel, 1497), išjuokianti visuomenės ydas. 117 medžio raižinių sukūrė vokiečių dailininkas Albrechtas Düreris (1471–1528) ir jo bendradarbiai Haintz-Nar-Meister ir Gnad-her-Meister, taip pavadinti pagal ant medžio raižinių esančius užrašus „haintz Nar“ ir „gnad her“. (R.XV:C.10)
Vertingas ir gausus iš Karaliaučiaus patekęs Brandenburgo kurfiurstystės, Prūsijos kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės oficialiųjų raštų rinkinys. Šie raštai reglamentavo visos valstybės, jos įstaigų, bažnyčių, mokyklų, amatų, karybos, teisės sritis, nurodė pavaldinių pareigas ir prievoles. Jų tarpe yra keletas raštų lietuvių kalba. Dokumentai dabar tvarkomi.
