Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Jaunimo iki 19 metų kategorija
Naktį basčiausi po klonius basa, bent gerai, kad su dailia suknele. Išvaryta iš auksu dabintų namų, kurie man priklauso, bet dabar tokie seni laikai, nėra net palikimo dokumentų. Mano tėvai mirę seniai, iš jų liko tik paveikslai, vienatvė ir pamotė. Viską norėčiau sudeginti, bet pastaroji to panorėjo pirmoji ir išvarė mane miškan. Norėčiau būti ,,12 mėnesių“ protogonistė, miške uogyčių parinkčiau ir grįžčiau, bet esu herojė ,,Snieguolės“ ir vietoj spanguolių, mano širdis yra grobis.
Bendrai esu graži, o iš akių tokia nekalta ir tyra, tad ilgai nereikėjo klaidžiot liūdnais takais ir greit mane priėmė vyrų būrys. Tvarkiau namus, dariau maistą, išlydėjau į darbą – visai kaip tikra žmona visiems septyniems. Tik niekam nesakiau apie tai, mat jie visi tokie mažučiai su didžiulėmis apvaliomis nosimis, o iš manęs tikėjosi geresnio jaunikio. Anot kažkieno, vienai moteriai tarp daug vyriškių – nepagarba gyventi, bet vidury miško geresnio varianto nerasi.
Gerai, kad paskui toksai variantas atjojo pas mane. Gulėjau tada stikliniame karste, mat privalgiau kažkokių sugedusių obuolių. Neatrodė ta moteris įtartinai – įprasta benamė slankiojanti po neapgyvendintas vietas ir dalinanti vaisius nepažįstamiems. Mano vyrukai kažką minėjo, bet kadangi, neturėjau tinkamo pavyzdžio namuose, buvau auginta neišsilavinusių tarnaičių, tad nelabai supratau, kodėl negalima imti iš praeivių dalykų.
Beje, aš juk pati gražiausia visam pasaulyje! Tai pasakė susapnuotas arba haliucinacijų paveiktas veidrodis mano pamotei. Nežinau, ar ja tikėti, bet ji baisiai supyko tai sužinojusi, tad kodėl gi ne? Nors ir atrodau kiek ligota, bet esu laiba kaip liepa (galbūt dėl tos ligos) ir visada kiek pasibangavusi plaukus. Juk net gyvūnai bėga pas mane, išgirdę kimų mano balselį: visos žiurkės, tarakonai, sliekai, ir tie lenda iš po žemių. Truputį šlykštu, bet bent ne pas mane į namus. Tai nieko keisto, kad ir minėtasis gerasis variantas irgi atskubėjo pas mane, net ištikusią klinikinę mirtį.
Anotuojama knyga: Broliai Grimai, „Snieguolė“.
Kalba neredaguota.