Europoje dainų šventės idėja gimė 1843 m. Šveicarijoje, ilgainiui dainų šventės pradėtos organizuoti Vokietijoje 1845–1928 m., Estijoje nuo 1869 m., Latvijoje nuo 1873 m., o Lietuvoje – 1924 m. Šiemet 90 metų mininčiai Dainų šventei daugiau nei 37 000 atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių parengė 170 autorinių kūrinių programą. Toliau skaityti „Dainų šventė Lietuvoje ir išeivijoje”
Kategorija: Naujienos
Rašytoja Antanina Povilaitytė-Mahari
Balandžio 24 d. Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje pakvietė paminėti Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje 99-sias armėnų genocido, įvykdyto Otomanų imperijoje, metines. Sėdėdamas šalia daugybės susirinkusių Lietuvos armėnų bendruomenės narių, prisiminiau iškilią mūsų tautietę Antoniną Maharį (Antaniną Povilaitytę, gimusią 1925 m.), daugybę metų gyvenančią Armėnijoje. 1944 metais, kai Antanina studijavo teisę Vilniaus universitete, ji buvo suimta ir ištremta į Sibirą, kur tremtyje sutiko žinomą armėnų rašytoją Gurgeną Mahari (1903-1969) ir tapo jo žmona. Pasibaigus tremčiai, ji su savo vyru apsigyveno Armėnijoje. Po G. Mahari mirties ji ištikimai saugo savo vyro atminimą ir gyvena jo bute-muziejuje Jerevane. Toliau skaityti „Rašytoja Antanina Povilaitytė-Mahari”
Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis
Algirdas Landsbergis (1924 m. birželio 23 d. Kybartai – 2004 m. balandžio 4 d. Fryportas, Niujorko valstija) – dramaturgas, prozininkas, žurnalistas. A. Landsbergis studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje studijavo anglistiką ir romanistiką, o vėliau mokytojavo Visbadeno ir Kaselio lietuvių gimnazijose. Išeivijos lietuvių spaudoje pradėjo skelbti noveles, kritikos straipsnius, grožinės literatūros vertimus. Buvo vienas iš avangardinio žurnalo „Žvilgsniai“ (1946–1948 m.) bendradarbių ir redaktorių. 1949 m. išvyko į JAV. Ten dirbo įvairius darbus. 1957 m. Kolumbijos universitete baigė lyginamosios literatūros studijas. Bendradarbiavo radijo stotyse Amerikos balsas ir Laisvosios Europos radijas. 1965 m. tapo Ferli Dikinsono universiteto profesoriumi. Literatūros kritikos straipsnius skelbė periodikoje „Literatūros lankai“, „Darbininkas“. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje apie autoriaus kūrybą rošoma: „Debiutinis romanas „Kelionė“ – vienas pirmųjų moderniosios pokario prozos pavyzdžių lietuvių literatūroje. Jame modernistine stilistika vaizduojama Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikotarpis. Parašė novelių, joms būdinga temų įvairovė: rezistencija, išeivijos gyvenimo problematika, gausu netikėtų sugretinimų, paradoksalių situacijų, simbolių. Sukūrė pjesių, jose ryški modernistinė stilistika: įvykis vaizduojamas iš kelių perspektyvų per paradoksalų sugretinimą arba priešpriešą, simbolinamas. Kai kurios pjesės išverstos į anglų kalbą, statytos JAV, Kanados, Slovėnijos teatruose“. Toliau skaityti „Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis”
LR Užsienio reikalų ministerijos atstovų vizitas Nacionalinėje bibliotekoje
Š.m. birželio 16 d. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje viešėjo LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorė ambasadorė Gintė Damušytė ir šio departamento specialistė Aušra Dumbliauskienė. URM inicijuotame susitikime su Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūniene ir vyr. specialiste dr. Giedre Mileryte pristatytos ULD ir Lituanikos skyriaus veiklos sritys, aptartos ateities projektų vystymo informacijos apie lietuvių diasporą rengimo, sklaidos, leidybos srityse perspektyvos. Ambasadorė G. Damušytė akcentavo galimybes tokių projektų partneriais pasitelkti užsienio lietuvių bendruomenes, tokiu būdu konsoliduojant panašaus turinio veiklą vykdančių organizacijų pajėgas.
Pokalbyje aptartas šių metų ULD veiklos kalendorius, susitarta dėl konkrečių veiklų vykdymo, kuriose pakviesti dalyvauti ir Lituanikos skyriaus specialistai.
LR Užsienio reikalų ministerija formuoja ir kartu su diplomatinėmis atstovybėmis įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką ryšių su užsienio lietuviais srityje. Užsienio lietuvių departamentą sudaro du skyriai: Globalios Lietuvos ir Ryšių su bendruomenėmis ir informavimo. Departamentui nuo 2013 m. vadovauja ambasadorė Gintė Damušytė.
Nacionalinė mokslinė konferencija „Lietuvos rašytojų bibliotekos ir jų likimai“
Birželio 13–14 d. A. Žukausko-Vienuolio memorialiniame muziejuje Anykščiuose vyko nacionalinė mokslinė konferencija „Lietuvos rašytojų bibliotekos ir jų likimai“, skirta VU prof. Vlado Žuko (1925–2014) atminimui. Per dvi konferencijos dienas perskaityta 18 pranešimų apie šalies atminties institucijose ir privačiose kolekcijose saugomas rašytojų asmenines bibliotekas, nagrinėta jų kaupimo, saugojimo ir tyrimų problematika, akcentuotos galimybės išplėsti šios unikalaus kultūros paveldo dalies sklaidą ir panaudojimą visuomenės kultūros ir mokslo reikmėms. Lietuvos nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje pristatė pranešimą „Lietuvių diasporos kūrėjų asmeninės bibliotekos – kultūros istorijos tyrimų objektas“. Konferencijos rengėjai – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas ir Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus.
Pagal konferencijos pranešimus parengtus straipsnius numatoma publikuoti 2015 m. „Knygotyros“ mokslo darbų žurnale.
Makso Frajaus pasakojimai apie senąjį Vilnių
Už rusų kalba kuriančio rašytojo Makso Frajaus pseudonimo slepiasi du žmonės: rašytoja Svetlana Martinčik ir jos vyras, dailininkas Igoris Stepina. Iš Ukrainos kilusių menininkų pora jau dešimtmetį gyvena pamiltame Vilniuje, kurį dažnai vaizduoja kūryboje. Lietuvos sostinė M. Frajaus tekstuose stebuklinga, panaši į sapną. Visgi knygos į Vilnių pritraukia visiškai realius rusų turistus.
Lituanikos skyriuje saugome du Sankt Peterburge išleistų „Senojo Vilniaus pasakojimų“ („Сказки старого Вильнюса“, 2013) tomus, sudarytus iš tekstų ir Vilniaus nuotraukų. Šių metų pradžioje išėjo trečiasis knygos tomas, kuris anksčiau ar vėliau taip pat papildys mūsų fondą.
Lietuvoje M. Frajaus knygas leidžia leidykla „Nieko rimto”. Išsamiau aprašytą M. Frajaus pseudonimo istoriją rasite „Nieko rimto“ tinklaraštyje:
http://niekorimtonamai.wordpress.com/2014/04/30/maksas-frajus-pseudonimo-istorija/