Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Jaunimo iki 19 metų kategorija
Aš vis rašiau ir rašiau… Išbraukiau, plėšiau, mečiau ir leidau puslapiams degti spragsinčioje židinio ugnyje, vėl perrašiau… Tūkstančių tūkstančius kartų dvejojau, ar ši istorija verta išvysti skaitytoją. Tačiau ne pati istorija turi vertę, o jos slapta reikšmė kiekvienam iš mūsų.
Štai rašaluota plunksna dedu tašką paskutinio sakinio gale. Eilinį kartą imu į savo rankas tiek išmylėtą, išbrangintą ir išjaustą kūrinį, skaitau ir prieš akis ima kilti kadaise išgyventi vaikystės epizodai…
Buvome keturios seserys: Megė, Eimė, Betė ir aš – Džo. Mūsų gyvenime nieko netrūko, tačiau, kai šalį apniaukė pilietinis karas, namuose vis labiau pasigesdavome brangiausio mums žmogaus – tėčio. Pasikeitė ne tik mūsų kasdienybė – aplink tvyrojo nepriteklius, badas, ligos. Net ir būdamos be galo skirtingos, sunkiausiomis aplinkybėmis mes prisimindavome tėčio žodžius: didžiausia vertybė – mokėti visur įžvelgti gėrį ir juo dalintis su kitais.
Besisukant jaunystės verpetuose, kaip ir kiekvienam jaunam žmogui, man viskas atrodė paprasta – žmogų vertindavau net iki galo jo nepažinojusi, tačiau tikrąją jo vertę suvokdavau tik jį praradusi. Troškau laisvės, tačiau nesuvokiau jos sampratos. Troškau meilės, tačiau nesupratau, ką reiškia mylėti. Ir tik gyvenimiška patirtis, artimųjų netektys užgrūdino mane bei suteikė pasitikėjimo savimi.
Ir štai rankose tvirtai laikydama savo pirmąją spaustuvės dažais kvepiančią knygą, aiškiai suprantu, jog viską, ką per tą trumpą gyvenimo etapą išjaučiau, perduodu tiesiai į skaitytojų širdis.
Džo Marč
Anotuojama knyga: Louisa May Alcott, Mažosios moterys, iš anglų kalbos vertė Lina Paulauskaitė, Vilnius: Alma littera.
Kalba neredaguota.