Lapkričio 1 d. sukako lygiai 100 metų, kai Amerikos lietuvių lobistinių pastangų dėka visose Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pirmą kartą paminėta „Lietuvių diena“. Dar 1916 metų rugpjūčio 31 d. JAV prezidentas Woodrowas Wilsonas oficialiai paskyrė specialią dieną aukų rinkimui. Pastarosios turėjo būti skirtos kenčiantiems nuo karo lietuviams. Tai tapo pirmuoju oficialiu JAV prezidento aktu, pripažįstančiu lietuvių tautos egzistavimą. 1916 m. lapkričio 1 d. šimtai rinkikų išėjo į JAV miestų ir miestelių gatves, garsindami Lietuvos vardą ir ragindami aukoti karo baisumą išgyvenantiems tautiečiams. Viso to rezultatas – Amerikos Raudonojo Kryžiaus deklaruoti 176 863,28 doleriai. Tai milžiniška pinigų suma, skirta lietuvių paramai.
Minėdama šį įvykį ir džiaugdamasi naujausiais išeivijos istorijai skirtais mokslo darbais, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Juozo Skiriaus knygos „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“ pristatymą. Renginyje dalyvavo knygos autorius istorikas prof. dr. Juozas Skirius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas, Lietuvos istorijos instituto istorikė dr. Vitalija Stravinskienė, Lietuvos edukologijos universiteto istorikė prof. Vida Pukienė, LR Seimo narys dr. Žygimantas Pavilionis. Pokalbį vedė LNB IMB Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.
Šiemet sukanka 100 metų, kai Amerikos lietuviai pirmą kartą surengė visuotinę „Lietuvių dieną“. 1916 m. lapkričio 1 d. tuometinis šalies prezidentas Woodrowas Wilsonas leido visose Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkti aukas nuo karo kenčiantiems lietuviams. Mūsų tautiečiai emigracijoje telkėsi, organizavosi ir iki akcijos pabaigos surinko daugiau nei 170 tūkstančių dolerių paramą. Minėdami šį itin svarbų, tačiau nedaugeliui žinomą mūsų istorijos įvykį ir džiaugdamiesi naujausiais lietuvių išeivijai skirtais mokslo darbais,