Minime Mstislavo Dobužinskio 140-ąsias gimimo metines

Šiais metais minime iškilaus dailininko, scenografo Mstislavo Dobužinskio 140-ąsias gimimo metines.
Iš senos Lietuvos bajorų giminės kilęs menininkas gimė 1875 metų rugpjūčio 2 d. Novgorode. 1885–1887 m. mokėsi Peterburgo Dailės piešimo mokykloje. 1889−1895 m. − Vilniaus gimnazijoje. 1895–1899 m. studijavo Peterburgo universiteto teisės fakultete, 1899–1901 m. mokėsi dailės Miunchene (Vokietija). Nuo 1903 m. dalyvavo rusų draugijos „Meno pasaulis” veikloje ir jos rengiamose parodose. Nuo 1907 m. M. Dobužinskis dirbo scenografu Peterburgo ir Maskvos teatruose. 1919−1923 m. dėstė Peterburgo dailės akademijoje. Tuo metu aplankė daugelį Europos šalių, rengė parodas. 1925−1929 m. dirbo scenografu Paryžiaus, Briuselio, Amsterdamo teatruose. 1925 m. ir 1929−1939 m. gyveno Kaune. Vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms. 1930 m. įkūrė privačią meno studiją, kuri veikė iki 1933 m. Nuo 1931 m. Valstybės teatre dirbo scenografu. 1933 m. dalyvavo kuriant lietuvišką herbą, vėliavą, ordinus, pašto ženklus. Kaip komisijų narys aktyviai dalyvavo senovės paminklų apsaugos bei restauravimo darbuose. 1939 m. M. Dobužinskis išvyko į Londoną ruošti savo darbų parodos. Ten jį užklupo Antrasis pasaulinis karas. Kurį laiką dailininkas gyveno Paryžiuje, vėliau – JAV. Į Lietuvą nebegrįžo. Mirė Niujorke 1957 m., palaidotas Paryžiuje.
Mstislavas Dobužinskis ir Vilnius
1884 m. M. Dobužinskis pirmą kartą atvyko į Vilnių pas savo dėdę, o ir vėliau dažnai lankydavosi pas artimus giminaičius. Ilgesnį laiką Vilniuje gyveno 1889−1895 m., kai mokėsi Vilniaus antrojoje gimnazijoje. Mokydamasis gimnazijoje, kurį laiką lankė rusų dailininko Ivano Trutnevo vadovaujamą dailės mokyklą. Baigęs universitetą, Vilniuje gyveno 1906–1907, 1912, 1914–1915 m. Miestą pradėjo piešti po kelionių į Miuncheną, Veneciją, Paryžių. Vilnius dailininkui tapo poezijos įsikūnijimu. Skirtingai nuo kitų miestų, Vilnius jam atrodė kupinas ramybės ir tyrumo. „Ilgas išsiskyrimas padėjo atsiverti mano akims… Vilniuje senovė buvo tarsi apglėbusi mane (netgi gimnazijoje), ir aš, kaip ir vaikystėje Novgorode, gyvenau tarp įvairių su miestu susijusių padavimų. Buvo daugybė vietų, apie kurias buvo pasakojama paslaptingos istorijos […]. Iš pat pradžių ir per visus gyvenimo šiame mieste metus jis buvo man mielas ir tarytumei gimtas ir „savas“; net ir gimnazija, kurios nemėgau, šiam jausmui netrukdė – jis išliko visą gyvenimą“, – rašė dailininkas atsiminimuose.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius didžiuojasi gausiu dailininko dokumentų archyvu. Mstislavo Dobužinskio rankraščių fonde (F30) saugoma virš 6 tūkst. saugojimo vienetų. Tai 1804-1975 m. laikotarpio įvairūs dokumentai, laiškai, dailės darbai, spaudiniai, nuotraukos.
Iliustracijose – dailininko Vilniuje 1889-1895 m. piešti eskizai, saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje (LNMMB F30, ap.1-71)