Motiejus Valančius (1801 02 28 – 1875 05 29)

Vasario 28 d. sukako 215 metų kai gimė vyskupas, visuomenės veikėjas, rašytojas, švietėjas Motiejus Valančius. Jis mums labiausiai žinomas kaip blaivybės sąjūdžio pradininkas, Žemaičių vyskupas, „Vaikų knygelės“, „Palangos Juzės“ autorius.
Motiejus Valančius gimė 180 02 28 Nasrėnų kaime, netoli Kalnalio, Salantų parapijoje, Kretingos apskrityje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos vienuolių domininkonų mokykloje, 1822-1824 m. Varnių kunigų seminarijoje, kurią baigęs tęsė studijas Vilniaus vyriausioje dvasinėje seminarijoje. 1828 m. Vilniaus katedroje įšventintas kunigu; paskirtas Mozyriaus apskrities mokyklos tikybos mokytoju ir kapelionu. 1834 m. grįžo į Žemaitiją ir iki 1840 m. dirbo Kražių gimnazijos tikybos mokytoju, kapelionu bei tvarkė turtingą gimnazijos biblioteką. 1840 m. pradėjo dėstyti Vilniaus dvasinėje akademijoje, 1842 m. gavo teologijos mokslų daktaro laipsnį. Akademiją perkėlus, 1842-1845 m. profesoriavo Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge. 1845 m. grįžo į Varnius ir rugsėjo 3 d. paskiritas Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. Apie tai liudija Retų knygų ir rankraščių skyriaus Žemaičių vyskupijos seminarijos dokumentų fonde saugomi „rektoriaus Valančiausko“ pasirašyti seminarijos valdybos posėdžių protokolai, rezoliucijos, pajamų ir išlaidų apskaitos knygos, studentų vertinimai, korespondencija ir kt. dokumentai.
1850 m. vasario mėn. Vatikano siūlymu ir Rusijos caro sutikimu M. Valančius įšventintas Žemaičių vyskupu.
Šalia vyskupo pareigų Motiejus Valančius rūpinosi žmonių švietimu. Jo iniciatyva buvo steigiamos parapinės mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba, 1853 m. Varniuose atidarytas Vilniaus leidėjo Zavadzkio knygynas. Mokykloms tikybos vadovėlius, vėliau ir kitą švietėjišką literatūrą rašė ir M. Valančius. 1864 m. įvedus lietuviškos spaudos draudimą, organizavo lietuviškų knygų gabenimą iš Rytprūsių.
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomi Motiejaus Valančiaus rašytų ir parengtų knygų pirmieji leidimai tarp kurių 1848 m.lietuvių kalba išleistas veikalas „Žemaičių vyskupystė“(1-2 d.), kuriam medžiagą autorius pradėjo rinkti dar 1834 m., kai dirbo Kražių gimnazijos kapelionu. 1842-1845 m. profesoriaudamas Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge jis bendravo su Simonu Daukantu, kuris parūpino istorinės medžiagos, be to šiam veikalui paruošti naudotasi Žemaičių vyskupijos, Varnių kapitulos archyvais. Knygoje aprašyta XV – XIX a. Žemaitija, jos istorija, katalikybės plitimas.
Vėlesnėje kūryboje M. Valančius reiškėsi kaip publicistas, švietėjas. 1868 m. išleista pirmoji vaikams skirta iliustruota lietuviška knygelė „Vaikų knygelė“. Tai didaktinio pobūdžio pasakojimai, artimi Švietimo epochos idėjoms, aukštinančioms žmogaus proto lavinimą, švietimą. Žymiausias ir meniškai brandžiausias kūrinys apysaka „Palangos Juzė“ taip pat priklauso didaktinės prozos žanrui, bet čia kartu pateikiama daug vertingos etnografinės medžiagos. Kitas svarbus etnografinis vyskupo darbas – tautosakos rinkinys „Patarlės žemaičių“ (1867), kuriame paskelbta daugiau nei 1300 patarlių ir priežodžių.
Motiejus Valančius plačiai žinomas kaip blaivybės platintojas. Šia tema jis parašė knygelę „Apie brostvą blaivystės arba nusiturėjimą“ (1860). Be šių vyskupas parengė giesmių, nemažai religinio turinio ir kitokių knygų. Didelė dalis Motiejaus Valančiaus knygų yra suskaitmenintos ir patalpintos portale e-paveldas.
Istorinę vertę turi ir Motiejaus Valančiaus rankraščiai. Jo rankraštinis palikimas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune, Šiaulių „Aušros “ muziejuje, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus Motiejaus Valančiaus rankraščių fonde (F42) yra 49 saugojimo vienetai. Dokumentai į biblioteką priimti 1941 m. iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos, 1977 m.– iš Jurgio Valančiaus. Fondą sudaro Motiejaus Valančiaus dienoraštiniai užrašai, religiniai raštai, pamokslai, aplinkraščiai, korespondencija, M. Valančiaus paminklui statyti komiteto 1925-1933 m. medžiaga, kun. A. Juozapavičiaus surinkti prisiminimai apie M. Valančių (1910-1912), Jurgio Valančiaus vyskupo biografijos papildymai (1976), kitų asmenų rankraščiai.

Parengė G. Žukauskaitė