Tinklaraščiai

Šiemet Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje pasipylė jubiliejai.  Vakar neeilinio gimtadienio proga pasveikinome Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus literatę – Deimantę Žukauskienę. Šiame tinklaraštyje ir mūsų „Facebook“ paskyroje galėjote pastebėti jos atrinktų eilėraščių, taip pat Deimantės parašytų recenzijų iš laikraščio Draugas (JAV) priedo „Kultūra“.  Pačios Deimantės naujausių eilių rasite kultūros ir meno žurnale „Durys“ (2019, Nr. 9, … Toliau skaityti „Jubiliejai Lituanistikos skyriuje”

Miestai stovi šimtmečius ir tūkstantmečius, tačiau jų gatvėmis vaikščioję eiliniai žmonės veikiai pasimiršta. Fotografai Boleslava Zdanovska (Bolesława Zdanowska) ir Edmundas Zdanovskis (Edmund Zdanowski) mums paliko galimybę žvilgtelėti į XX a. pirmosios pusės Vilniaus muges, turgus, atlaidus. – Vilnių su ūsuotais, barzdotais prekeiviais ir skarelėmis plaukus pridengusiomis prekeivėmis, šen bei ten šmėkštelinčiais skrybėlėtais ponais ir šventadieniškai … Toliau skaityti „Mugės, turgūs ir atlaidai XX a. pirmosios pusės Vilniuje”

Džiaugiamės kolegos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovo Mato Baltrukevičiaus pasiekimais: jo su bendraautoriais – Mažvydu Jastramskiu ir Vytautu Kuokščiu – parengtas straipsnis „Retrospective voting in Central and Eastern Europe: Hyper-accountability, corruption or socio-economic inequality?“ pasirodė žurnale pasirodė žurnalo „Party Politics“ elektroninėje versijoje (ateityje pasirodys ir popieriniame formate). . Straipsnį rasite čia >> … Toliau skaityti „Valstybingumo centro vadovo straipsnis pasirodė žurnale „Party Politics“”

Parengė Silvija Stankevičiūtė Po Sovietų Sąjungos griūties prabėgus beveik trims dešimtmečiams, praėjęs laikotarpis traukia ne tik mokslininkų, į savo rankas sutelkiančių vis daugiau anksčiau neatvertų, neanalizuotų dokumentų dėmesį. Sovietmetis savitai interpretuojamas, analizuojamas grožinėje literatūroje, kurioje neretais atvejais meninė išmonė supinama su autentiškomis rašančiojo patirtimis, istoriniais faktais. Vienas tokių kūrinių – naujausias jau trisdešimt metų Australijoje … Toliau skaityti „Naują knygą pristatanti rašytoja G. Pranauskienė: „Noriu, kad apie Lietuvos įvykius sužinotų pasaulio gyventojai“”

Parengė Deimantė Žukauskienė 19 a. prasidėjusi emigracija į Argentiną tapo atskaitos tašku kultūrinės veiklos plėtrai. Prieš I pasaulinį karą į Argentiną atvyko nedaug lietuvių. Lietuviai emigrantai daugiausiai kūrėsi Buenos Airėse ir jos priemiesčiuose bei Beriso, Kordobos, Santa Fė, Rosarijaus miestuose.  Tačiau reikšmingiausi kultūrinės veiklos įvykiai siejami su tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Lietuviai, apsigyvenę Argentinoje, ilgainiui pradėjo … Toliau skaityti „Sunkus ir erškėčiuotas Argentinos lietuvių teatrinės veiklos kelias”

Svajingi Vilniaus universiteto kiemeliai, storasienės skliautuotos auditorijos ir skambūs lotyniški žodžiai „Alma Mater Vilnensis“ daugeliui kelia nostalgiją ir klausimą, ar universitete nesivaidena. Knyga „Alma Mater Vilnensis 1919-1939“, išleista lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis, leidžia žvilgtelėti į universiteto pastatus ir jo bendruomenės gyvenimą tarpukariu. Czesławas Miłoszas anais nespalvotų fotografijų laikais buvo tik studenčiokas, tarp kitų paskendęs … Toliau skaityti „Nauja knyga apie Alma Mater Vilnensis”