Paroda Latvijos nacionalinėje bibliotekoje

Šių metų Europos kultūros sostine paskelbta Ryga. Vienas iš numatytų per šiuos metus surengti kultūrinių renginių – paroda „1514. Knyga. 2014“ („1514. GRĀMATA. 2014“) – liepos 2 d. buvo atidaryta naujajame Latvijos nacionalinės bibliotekos pastate, Knygos muziejuje. Knygos, knygų skaitymas ir spausdinimas, žymių asmenybių, spaustuvių ir bibliotekų penkių amžių istorija – tokia parodos idėja. Ir nors spauda išrasta gerokai anksčiau, 1514 metai pasirinkti neatsitiktinai: tuo metu spaudos/knygų spausdinimo išradimas tapo išties visuotiniu kultūriniu ir technologiniu reiškiniu, pasiekto tam tikro Europos civilizacijos lygio simboliu. Būtent 1514 m. buvo išspausdinta pirmoji knyga arabiškais rašmenimis, įkurta pirmoji žydų spaustuvė, išspausdinta pirmoji Tora, išleista pirmoji knyga lenkų kalba, kiek vėliau – ir pirmoji knyga latvių kalba. Taigi, 1514 m. žymi ribą Europos knygos istorijoje tarp praeinančio rankraščių amžiaus ir ateinančio spausdintų leidinių amžiaus.
Parodoje eksponuojama 80 knygų, išleistų 1514 m., iš 18 didžiausių Europos bibliotekų. Daugiausia eksponatų paskolino Austrijos nacionalinė biblioteka. Parodoje taip pat eksponuojamos knygos iš Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Švedijos, Jungtinės karalystės, Nyderlandų, Lenkijos, Šveicarijos, Lietuvos ir Latvijos bibliotekų. Šie neįkainojami raritetai rodo kaip žmonės gyveno viduramžių Europoje – tais laikais kai gyveno Erazmas Roterdamietis, kūrė Leonardas da Vinčis, Rafaelis, Mikelandželas, Ticianas, kai pasaulio žemėlapyje atsirado naujas žemynas – Amerika, o Renesansas pasiekė savo epogėjų, kokį pasaulio suvokimą jie galėjo gauti iš knygų, jų tarpe ir iš pačios svarbiausios knygos – Biblijos. Parodoje taip pat galima pamatyti imperatoriaus Maksimiljano I asmeninę maldaknygę su Albrechto Diurerio piešiniais, mišių natų sąsiuvinį – jį peržiūrinėdami, lankytojai girdės jame užrašytas melodijas, Reformacijos veikėjų, humanistų darbus, liturgines knygas, pasaulietinio turinio leidinius. Yra keletas rankraštinių dokumentų, rašytų ant pergamento. Verta paminėti Anglijos karaliaus Džono (Jono Bežemio) 1215 m. birželio 15 d. pasirašytą Didžiąją Laisvių Chartiją (Magna Carta Libertatum). Tai pirmasis Anglijos konstitucinis aktas, o pirmą kartą išspausdintas būtent 1514 m. Londone.
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka parodai paskolino leidinį „Hore b[ea]te Marie ad usum Traect[e]n[sis] ad longum“, saugomą bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Tai Mergelės Marijos liturginių valandų knyga.
Atkreiptinas dėmesys į Knygų muziejaus salės parodinę įrangą – ji pagaminta Vokietijoje, atitinka reikalavimus senųjų leidinių eksponavimui – palaikomas tinkamas temperatūros ir drėgmės santykis, galimybė reguliuoti šviesos intensyvumą, antirefleksinis stiklas parodų stenduose, reguliuojamo aukščio stoveliai leidinių eksponavimui, leidžiantys atversti knygas 90 – 110 laipsnių kampu, knygos įrišimą leidžia apžiūrėti po stoveliu padėtas veidrodinis padėklas. Kadangi knygų vartyti lankytojai negalės, su jų turiniu galima bus susipažinti interaktyviai – kiekvienas eksponatas buvo suskaitmenintas, kopijos pridėtos prie kiekvieno stendo. Be to, numatoma išleisti spausdintą bei virtualų parodos katalogus.
Plačiau apie parodą: čia

Parodos plakatas

Naujieną parengė IIFVC Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkė vykdanti vedėjo pareigas Rima Dirsytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*