Valstybingumo erdvėje diskutuota apie lietuvių paveldą užsienyje

Sausio 26 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta apskritojo stalo diskusija „Lietuvių išeivijos paveldas“ tapo gera proga apžvelgti ne tik užsienyje esančio lietuviškojo paveldo padėtį, įvardyti iššūkius ir problemas, bet ir pasidalyti nuveiktais ir dar tik planuojamais darbais.

Renginį pradėjo praėjusį rudenį įgyvendinto projekto „Tikslas – Amerika“ dalyvis ir vadovas Augustinas Žemaitis. Jis papasakojo apie 16 dienų trukusią kelionę po rytines Jungtines Amerikos Valstijas, lankant lietuviškas vietas, fiksuojant nykstantį nekilnojamąjį paveldą, klausantis vietos lietuvių pasakojimų. A. Žemaitis, lietuvišku paveldu už Lietuvos ribų besidomintis nuo 2012 metų, yra įsitikinęs, kad jo projektas yra svarbus ne tik JAV lietuviams, bet ir pačiai Lietuvai. Projekto „Tikslas – Amerika“ vadovo nuomone, privalu rasti naujų būdų, kaip išsaugoti svetur esantį lietuvišką paveldą. Jo siūlymu, tai galėtų būti savanorystė ar turizmas.

Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis konstatavo, kad šiandien, deja, nėra tinkamų pajėgų aprašyti lietuviškąjį paveldą užsienyje ir kartu pasidžiaugė projekto „Tikslas – Amerika“ dalyvių iniciatyva. Jis pasiūlė projektą tęsti – ne tik Amerikoje, bet ir kitose šalyse, kuriose taip pat yra lietuviškojo paveldo. Nepaisant finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumo Lietuvoje ir išeivijoje, šis bei tas šioje srityje jau nuveikta. 2010–2011 metais buvo sudaryti bendri planai su užsienio lietuviais dėl išeivijos archyvų tvarkymo. Užsibrėžta identifikuoti ir aprašyti JAV, Australijos ir kitų šalių lietuvių paveldą. Kiekvienais metais mažiausiai viena, o dažniausiai – dvi Lietuvos archyvų specialistų grupės vyksta skirtingomis kryptimis tyrinėti ir aprašyti paveldo. R. Kraujelis paminėjo naują tendenciją – į Lietuvą atkeliauja vis daugiau išeivijoje sukaupto rašytinio paveldo, neseniai didelė tokių dokumentų siunta Lietuvą pasiekė iš Australijos. Archyvarų pagalbos iš Lietuvos laukia ir Brazilijos lietuviai.

Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui (Čikaga, JAV) diskusijoje atstovavęs Arvydas Reneckis, šiuo metu Lietuvoje filmuojantis dokumentinį filmą apie JAV lietuvių istoriją, pabrėžė, kad šis centras yra vienas iš lietuvybės stulpų Šiaurės Amerikoje. „Jei jis bus pajudintas, tai yra, jei iš jo bus išvežtas ten keletą dešimtmečių kauptas paveldas, mes nupjausime šaką, ant kurios sėdime“, – sakė JAV lietuvis. Jis pasiūlė, užuot skubėjus, padaryti vieną precedentą, kuris taptų pavyzdžiu kitiems mainams ir projektams: viešėdamas Lietuvoje A. Reneckis jau pradėjo derybas su Lietuvos centriniu valstybės archyvu dėl LTSC saugomų vaizdo ir garso archyvų skaitmeninimo Lietuvoje.

Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto muziejaus direktorius Ramūnas Kondratas neslėpė fakto, kad užsienyje (konkrečiai – Jungtinėse Amerikos Valstijose) esantis lietuvių paveldas išgyvena sunkius laikus: vienur susiduriama su neaiškia pastatų, kuriuose yra įsikūrę archyvai, ateitimi, kitur sudarytos netinkamos dokumentų saugojimo sąlygos. R. Kondrato nuomone, būtina visa, kas reikšmingiausia, nedelsiant pradėti skaitmeninti ir saugoti visiems lengvai prieinamame globalios Lietuvos skaitmeniniame archyve.

Renginio dalyviai pripažino privačios iniciatyvos būtinybę siekiant išsaugoti lietuvišką paveldą užsienyje, nes asmeninis susidomėjimas paveldu siekia kur kas toliau ir giliau nei apmokama iniciatyva – projektas „Tikslas – Amerika“ yra puikus to įrodymas.

Įrašas paskelbtas temoje Renginiai ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.