Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)

Pirmieji „Šveicarijos lietuvių žinių“ numeriai išėjo dar pokariu, 1951-1953 m. 2001 m. žurnalo leidyba buvo atgaivinta. Aktyvi Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB) kasmet išleidžia po du žurnalo numerius. Naujausiame, 2017-ųjų gruodžio, numeryje dominuoja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio nuotaikos.


Doc. dr. Justinas Dementavičius rašo apie Fribūro universitetą, kuris XIX a. pab. – XX a. pr.  buvo svarbus aukštojo mokslo siekiančių lietuvių traukos centras:

Ten [Šveicarijoje] buvę Lietuviai „šveicarėjo“. Terminas ne visai vykęs, todėl galiu paminėti ir kitą – jie ten europietiškėjo, tapo labiau europiečiais. Juk Šveicarija tada suvokta kaip neabejotinai civilizaciškai pranašesnė, tikroji Europa, kurios madomis buvo norima sekti.

Rugsėjį Šveicarijoje su LRT laidos „Šiandien prieš 100 metų“ kūrybine grupe lankėsi 2017-aisiais išgarsėjęs prof. Liudas Mažylis. „Šveicarijos lietuvių žiniose“  jis rašo:

1917 m. lapkričio mėnesį Šveicarijoje vykusi lietuvių konferencija buvo istoriškai svarbi jau tuo, kad ji legitimizavo Lietuvos Tarybos veiksmus siekiant Nepriklausomybės. Istoriografijoje ta konferencija vadinama Berno konferencija, nors istoriniai šaltiniai liudija, kad pagrindinė konferencijos dalis vyko Lozanoje, o Berne, panašu, tik keli posėdžiai.

Dokumentinę apybraižą, nufilmuotą Šveicarijoje, galima pažiūrėti čia >>

Toliau skaityti „Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)“

Valstybingumo erdvėje sausį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome sausio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.


Sausio 9 d. 17 val.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas.

Parodoje eksponuojamos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose bei Lietuvos laisvės bylos klausimas. Ši veikla dažniausiai suvienydavo įvairių kartų, emigracijos bangų ir skirtingų kraštų lietuvius.

Senosios, vadinamosios grynorių emigrantų bangos atstovai tapo neoficialiais Lietuvos ir lietuvių tautos ambasadoriais užsienyje ir suvaidino svarbų vaidmenį modernios Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Sovietų okupacijos metais JAV ir kitų kraštų lietuvių bendruomenės buvo svarbiausios lietuviškumo ir nepriklausomybės tradicijų sergėtojos ir puoselėtojos. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę pasikeitė diasporos politiniai tikslai, tačiau ji ir toliau išliko nuolatine Lietuvos reikalų reprezentante Vakarų pasaulyje.

Parodos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Paroda veiks iki sausio 26 d.


Sausio 12 d. 15 val.: sausio 13-osios išvakarėse – apskritojo stalo diskusija apie grėsmes valstybės saugumui.

Kas yra grėsmė valstybės saugumui? Kaip ji suprantama akademinėje erdvėje ir viešajame diskurse? Kaip šiandien suvokiame Rusiją? Ar esama skirtumų tarp to, kurias grėsmes svarbiausiomis laiko šalies elitas ir eiliniai jos piliečiai? Ką žinome apie hibridines grėsmes, kylančias Lietuvos saugumui šiandien?

Diskusijoje dalyvaus: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) prorektorė prof. Jūratė Novagrockienė, LKA ir VU TSPMI profesorius Gediminas Vitkus, LKA Politikos mokslų katedros vedėjas dr. Giedrius Česnakas.

Renginį moderuos dr. Sigita Trainauskienė (LKA). Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje sausį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos“